6 lauko dirgikliai, galintys sukelti alerginę astmos reakciją

Gamtoje dažnai sutinkami dirgikliai, tokie kaip žiedadulkės, pelėsis ar oro pokyčiai, gali sukelti alerginę reakciją. Šios medžiagos vadinamos alergenais. Jei žmogus turi alerginę astmą, kontaktas su alergenais sužadina imuninę sistemą, dėl to pasireiškia astmos simptomai – atsiranda dusulys, švokštimas ar kosulys.

Pagrindiniai lauko alergenai, sukeliantys simptomus

Žiedadulkės – ne tik pavasario rūpestis

Žolės, medžiai ir piktžolės žydėjimo metu į aplinką paleidžia smulkias žiedadulkių daleles. Tam tikrais laikotarpiais jų ore būna ypač daug – įprasti „kaltininkai“ yra kiečiai, klevai, beržai, ąžuolai, skroblai, bukai ar riešutmedžiai. Aukšti žiedadulkių rodikliai dažnai išprovokuoja astmos paūmėjimą.

• Patikrinkite žiedadulkių prognozes ir esant dideliam kiekiui verčiau praleiskite daugiau laiko viduje.
• Ant langų ir durų įdiekite specialius tinklus nuo žiedadulkių.
• Namų ir automobilio langus laikykite uždarytus, naudokite HEPA filtrus.
• Po buvimo lauke – nusiprauskite po dušu, persirenkite drabužius, ypač prieš miegą.
• Akių apsaugai tinka akiniai nuo saulės, nosiai – tepti specialius tepalus arba naudoti nosies filtrus.
• Esant didelėms žiedadulkių koncentracijoms lauke, dėvėkite kaukę.

Pelėsio sporos – pavojus drėgnose vietose

Pelėsis auga ten, kur drėgna: komposte, lapuose, dirvoje. Jo sporos lengvai pasklinda ore, ypač po lietaus ar drėgnu oru, ir gali sukelti kvėpavimo takų problemas.

• Stenkitės palaikyti švarą tose vietose, kur kaupiasi pelėsis – naudokite vandenį ir ploviklį.
• Valykite aplinką nuo šlapių lapų, šiukšlių, reguliariai pravalykite latakus ir drenažus.
• Lietingomis ir drėgnomis dienomis apribokite laiką lauke.
• Po darbo ar buvimo lauke nusiprauskite, išplaukite plaukus.
• Naudokite nosies druskos purškalus ar skalavimus po kontakto su pelėsiu.
• Dirbant lauke – mūvėkite pirštines, akinius, galvos apdangalą, apsauginę kaukę.

Oro tarša – matomas ir nematomas priešas

Oro užterštumą sukelia iš automobilių, gamyklų, gaisrų ar net židinių kylantys dūmai. Oro kokybė gali kisti kasdien, o padidėjusi tarša stiprina astmos simptomus.

• Stebėkite oro kokybės indeksą – jei rodiklis blogas, laikykitės viduje.
• Didelės taršos dienomis uždarykite langus, naudokite oro recirkuliacijos nustatymą automobilyje.
• Jei reikia išeiti – užsidėkite respiratorių ar apsauginę kaukę.

Oro sąlygų svyravimai ir astma

Orų pokyčiai, pvz., karštis ar drėgmė, padidina alergenų skaičių. Gausus lietus gali susmulkinti žiedadulkes, o vėjas išnešioja jas dar plačiau.

• Astmos simptomų prevencijai nuolat turėkite inhaliatorių ir naudokitės prieš ar po buvimo lauke.
• Vėjuotomis, lietingomis ar itin žiedadulkingomis dienomis likite namuose, uždarykite langus, dėvėkite šaliką ar kaukę.
• Stebėkite temperatūros ir drėgmės pokyčius – pagal tai susiplanuokite laiką lauke.

Bendradarbiaukite su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų sudarytas astmos valdymo planas.

Gyvūnų alergenai – dulkės, kailis, seilės

Gyvūnai – tiek naminiai, tiek ūkio – išskiria pleiskanas ir seiles, kurios gali dirginti kvėpavimo takus. Dulkės iš tvartų, šienas ar pelėsis taip pat prilimpa prie drabužių ir plinta ore.

• Venkite tiesioginio kontakto su gyvūnais, jei įmanoma.
• Po sąlyčio su gyvūnais – visada nusiplaukite rankas, persirenkite drabužius.
• Prieš miegą nusiprauskite duše ir išplaukite plaukus.
• Tvartuose ar dulkėtoje aplinkoje dėvėkite kaukę.

Vabzdžių sukelti alergenai

Alergiją gali sukelti vabzdžių išskyros, dalelės ar nuodai. Periodiškai alergiją sukelia bičių, vapsvų, širšių, skruzdėlių įgėlimai ar uodų, blusų įkandimai. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti riziką:

• Nenaudokite stiprių kvepalų ar aromatinių losjonų.
• Pasitelkite specialistus, jei namuose ar sode yra vabzdžių lizdas.
• Laikykite maistą ir gėrimus uždengtus, šiukšliadėžes sandariai uždarytas.
• Rinkitės ilgas rankoves, kelnes lauko veikloms.
• Naudokite repelentus, specialius tinklelius ar palapines stovyklaudami ar iškylaujant.

Kaip nustatyti savo astmos sukelėjus?

Simptomų stebėjimas padeda išsiaiškinti, kurie alergenai blogina Jūsų savijautą lauke. Verta vesti užrašus arba naudotis mobiliosiomis programėlėmis – taip lengviau atpažinti, kada ir kokiomis sąlygomis simptomai pasunkėja.

Kartais gydytojas nukreipia pas alergologą, kuris gali atlikti specialius odos ar kraujo tyrimus ir tiksliai nustatyti alergeną.

Kas dar gali paaštrinti astmą, be alergenų?

Neretai astmos priepuoliai kyla ne dėl alerginių reakcijų, o dėl kitų dirgiklių, nesusijusių su imuninės sistemos atsaku. Tokie veiksniai apima:

• Šaltą, sausą orą, kuris siaurina kvėpavimo takus
• Fizinius krūvius
• Stiprius kvapus, aromatus
• Hormonų pokyčius
• Virusines kvėpavimo takų infekcijas – pvz., peršalimą ar gripą
• Dūmus – nuo cigarečių, medienos ar žvakių
• Stresą
• Lakus organinius junginius, išsiskiriančius iš dažų, valiklių ir kitų priemonių

Išvados

Alerginė astma pasireiškia, kai įkvėpti lauko alergenai, kaip žiedadulkės, pelėsis ar oro tarša, paskatina simptomus. Labai svarbu atpažinti, kas sukelia Jūsų ligos paūmėjimą, ir stengtis tų veiksnių vengti. Astmos valdymo planas, žinios apie žiedadulkių ar oro kokybę ir prevencinės priemonės – efektyvus būdas sumažinti priepuolių riziką ir gyventi laisviau.