Krono ligos paūmėjimo gydymas

Krono liga yra lėtinė žarnyno uždegiminė liga, pasižyminti nenuspėjamais paūmėjimais. Simptomai, tokie kaip viduriavimas ar pilvo skausmas, dažnai ištinka netikėtai ir gali gerokai sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Be to, dažni tuštinimosi epizodai, ypač kartu su viduriavimu, greitai sukelia dehidrataciją.

Kas lemia paūmėjimus

Krono ligai būdingas periodiškas uždegiminio proceso suaktyvėjimas, kuris sukelia simptomų pablogėjimus. Uždegimas dažniausiai formuojasi paskutinėje plonosios žarnos dalyje ir storosios žarnos pradžioje, nors pažeistos vietos gali būti įvairios. Esant paūmėjimui, uždegiminiai židinia įsiskverbia vis giliau į žarnyno sienelę, o simptomai pastebimai sustiprėja.

Esant ligos kontrolei, simptomai nurimsta ir žarnynas vėl tampa ramus – tai vadinama remisija. Tačiau kai uždegimas atsinaujina, vėl jaučiami nemalonūs pojūčiai.

Kaip greičiau numalšinti paūmėjimą

Norint sėkmingai įveikti paūmėjimą, svarbu rasti ir vengti individualių ligos provokatorių. Gali prireikti pakoreguoti gydymą, o kartais – laikinai paskirti kortikosteroidus uždegimui slopinti. Taip pat svarbu aptarti su gydytoju skausmą malšinančius ir viduriavimą slopinančius vaistus, pasirūpinti analinės srities priežiūra, ypač esant skausmingam tuštinimuisi.

Gydytojai dažnai rekomenduoja rinktis paracetamolį vietoje nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, nes pastarieji gali dirginti virškinamąjį traktą.

Rekomendacijos mitybai paūmėjimo metu

• Venkite pieno produktų, jei jie trukdo virškinimui.
• Pašalinkite iš raciono riebius ir keptus patiekalus.
• Sumažinkite daug skaidulų turinčių ir dujas sukeliančių produktų kiekį: žalių daržovių, pupelių, vaisių, pilno grūdo gaminių.
• Apribokite kofeino ir alkoholio vartojimą.
• Rinkitės lengvai virškinamus patiekalus: gerai nuvirtas ar konservuotas daržoves, sriubas, liesą mėsą, paprastus trapučius.

Specialūs mitybos principai

• Mažai skaidulų turinti dieta: vengiant žalių ir pilno grūdo produktų, parenkami lengviau virškinami patiekalai – balta duona, obuolių tyrelė, skaidrios sriubos, ryžiai.
• Mažai liekanų paliekanti dieta: sumažinama sunkiai virškinamų maisto produktų, tokių kaip sėklos, pilno grūdo produktai, žali daržovės, pupelės, riebūs ar traškūs užkandžiai, vartojimas. Tokią mitybą taikyti reikėtų tik laikinai, kol simptomai rimsta.
• Skysčių dieta ir žarnyno poilsis: sunkiais atvejais rekomenduojami skysti, kaloringi maisto pakaitalai ir maistinės gėrimai, dažnai po sudėtingesnių žarnyno procedūrų ar operacijų. Palaipsniui, kai būklė gerėja, mažais žingsniais pereinama prie minkšto ar įprasto maisto.

Skysčių balansas ir dehidratacija

Krono liga ženkliai padidina skysčių netekimo riziką, ypatingai dėl dažno viduriavimo. Norint išvengti dehidratacijos, reikia gerti pakankamai vandens, o patiriant didesnį netekimą, papildyti organizmo elektrolitų atsargas specialiais gėrimais ar tirpalais.

Stresas ir fizinė veikla

Emocinis stresas gali suaktyvinti uždegiminius procesus organizme ir tapti vienu iš Krono ligos paūmėjimo sukelėjų. Reguliarus poilsis, meditacija, gilus kvėpavimas ar jogos pratimai padeda nusiraminti bei palengvina savijautą. Psichologinė pagalba vertinga tiems, kuriems sunku savarankiškai įveikti intensyvų stresą.

Nors paūmėjimo metu gali pritrūkti jėgų, net ir trumpas pasivaikščiojimas ar lengva fizinė veikla prisideda prie ligos kontrolės, stiprina imuninę sistemą ir pakelia nuotaiką.

Kaip atpažinti paūmėjimą

Krono ligos simptomai nėra visada vienodi ir priklauso nuo individualios ligos eigos bei žarnyno pažeidimo vietos. Dažniausi paūmėjimo požymiai:

• Dažnas ar skubus noras tuštintis
• Viduriavimas
• Kraujingos išmatos
• Pilvo diegliai, skausmas
• Pykinimas ar vėmimas
• Netikėtas svorio kritimas
• Lėtinis nuovargis
• Apetito praradimas
• Sąnarių skausmas
• Pakilusi kūno temperatūra

Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas paūmėjimas reiškia ligos progresavimą. Gydytojas padės diferencijuoti galimas priežastis ir atstatyti remisiją.

Kaip sumažinti paūmėjimų dažnį

Krono ligą valdyti padeda nuolatinis gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos. Sekdami savo savijautą, galite greičiau pajusti prasidedantį paūmėjimą ir imtis veiksmų jį sutrumpinti ar palengvinti.

• Vartokite paskirtus vaistus tiksliai kaip nurodyta – net trumpalaikis praleidimas gali išprovokuoti simptomų atsinaujinimą.
• Reguliariai lankykitės pas gydytoją, kad būtų galima laiku pastebėti bet kokius ligos pokyčius.
• Atkreipkite dėmesį į veiksnius, kurie sukelia paūmėjimus: aštrus maistas, rūkymas, stresas, antibiotikai ar infekcijos dažnai tampa provokatoriais.

Kas padeda įtvirtinti remisiją

• Mesti rūkyti – tai vienas iš esminių žingsnių norint sumažinti Krono ligos aktyvumą ir riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
• Mokytis tvarkytis su stresu padės išlaikyti žarnyną ramesnį ir išvengti paūmėjimų.
• Nuolat peržiūrėti ir koreguoti mitybą, vengiant galimų individualių provokatorių.
• Kartais būtina laikytis specialios dietos net tuomet, kai ligos aktyvumas sumažėjęs.
• Pagal poreikį pasikonsultuoti su mitybos specialistu ar dietologu, kad mityba būtų įvairi ir užtikrintų visų reikalingų medžiagų gavimą.

Kada prireikia chirurginio gydymo

Operacija paprastai svarstoma tik tada, kai visos kitos gydymo priemonės neduoda laukiamo rezultato, arba kai išsivysto rimtos komplikacijos, pavyzdžiui, žarnyno nepratakumas, stiprus kraujavimas, pūlinys ar žarnos sienelės plyšimas. Apie pusė pacientų per pirmuosius 10 metų nuo diagnozės gali prireikti chirurginės intervencijos.

Dažniausios chirurginės procedūros

• Striktūroplastika: susiaurėjusios žarnos dalies praplatinimas chirurginiu būdu.
• Plonosios žarnos rezekcija: pašalinama uždegimo paveikta ar užsikimšusi žarnyno vieta.
• Dalinė kolektomija: šalina uždegimo ar nepratakumo paveiktą storosios žarnos atkarpą.
• Proktokolektomija su ileostomija: pašalinama visa storoji žarna, tiesioji žarna ir išangė, sukuriamas naujas kelias išmatoms pasišalinti iš organizmo.

Nors po operacijos dažniausiai pagerėja bendra savijauta, liga nėra visiškai išgydoma – uždegimas gali vėl atsirasti kitose žarnyno vietose.

Išvada

Krono liga pasižymi pasikartojančiais paūmėjimais – simptomai svyruoja nuo viduriavimo ir pilvo dieglių iki nuovargio ar sąnarių skausmų. Paūmėjimus gali sukelti įvairūs veiksniai: maisto pasirinkimai, nauji vaistai, antibiotikai, stresas ar infekcijos. Nors visiškai išvengti paūmėjimų nepavyksta, nuolatinis gydymas, mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos smarkiai pagerina būklę ir padeda palaikyti remisiją. Esant sunkiems atvejams, kartais prireikia chirurginės pagalbos.