Deliriumo ir demencijos skirtumai

Deliriumas ir demencija – dvi būklės, kurios dažnai painiojamos tarpusavyje, nes abi gali sukelti užmaršumą, neryžtingumą, kalbos sunkumus ir sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Tačiau, nors simptomai gali atrodyti panašūs, šias būkles galima atskirti pagal keletą svarbių bruožų.

Pradžia – staigus ar laipsniškas pokytis?

Demencija paprastai vystosi lėtai: pokyčiai būna tiek nežymūs, kad artimieji ar patys žmonės juos pradžioje sunkiai pastebi. Iš lėto prastėjant atminčiai ar kalbos įgūdžiams, simptomai tampa vis akivaizdesni laikui bėgant.

Priešingai, deliriumas išsivysto labai staiga. Vieną dieną žmogus dar atrodo gerai funkcionuojantis, o kitą – gali būti taip sumišęs, kad nesugeba tinkamai apsirengti ar suprasti, kur yra. Tokia ūmi ir ryški būsena vadinama ūminiu konfuziškumo sindromu.

Kilmė – skirtingos priežastys

Dažniausiai demencija pasireiškia dėl tam tikrų ligų, tokių kaip Alzheimerio ar kraujagyslinė demencija, Lewy kūnelių ar frontotemporalinė demencija. Tai ilgalaikės, progresuojančios smegenų ligos.

Deliriumą labiausiai lemia išoriniai veiksniai ar ūmios ligos: šlapimo takų ar plaučių infekcijos, dehidratacija, tam tikrų vaistų vartojimas ar nutraukimas, intoksikacijos. Kartais deliriumą išprovokuoja keli kartu vartojami vaistai ar net natūralūs papildai, todėl svarbu gydytoją informuoti apie viską, ką vartojate.

Trukmė – laikina ar nuolatinė?

Demencijos eiga nuosekli ir ilgalaikė – simptomai progresuoja per mėnesius ar metus, o pilnai pasveikti beveik neįmanoma. Tik retais atvejais yra priežasčių, kurios atkūrus jas, simptomai gali sumažėti, pavyzdžiui, koreguojant vitamino B12 trūkumą ar skydliaukės veiklos sutrikimus.

Deliriumas beveik visada laikinas, jei greitai randama ir šalinama priežastis. Simptomai gali išnykti per kelias dienas, tačiau kai kada užsitęsia iki kelių savaičių ar mėnesių.

Bendravimas ir orientacija

Demencijai būdingi pamažu atsirandantys sunkumai bendraujant, tinkamai renkantis žodžius, o liga progresuojant gebėjimas išreikšti mintis silpnėja.

Deliriumo metu žmogus gali staiga pradėti kalbėti labai nerišliai, sakyti netikslius ar nesuprantamus žodžius, prarasti orientaciją laike ir erdvėje, kas paprastai nėra būdinga jo ankstesniam elgesiui.

Dėmesio koncentracija ir atmintis

Demencija stipriausiai veikia atmintį nuo ankstyvų ligos stadijų, tačiau žmogus dažnai išlieka orientuotas į aplinką iki vėlesnių etapų.

Kita vertus, deliriumo atveju atminties sutrikimai paprastai yra silpnesni, tačiau dėmesio koncentracija bei gebėjimas išlaikyti dėmesį smarkiai nukrenta – žmogus greit pasimeta, nebegali sekti pokalbio.

Fizinio aktyvumo pokyčiai

Demencija dažniausiai nemažina fizinio aktyvumo iki vėlyvų ligos stadijų.

Tačiau atsiradus deliriumui žmogus gali tapti arba neįprastai sujaudintas, nerimastingas, arba atvirkščiai – labai vangus, mieguistas ir sunkiai sužadinamas.

Gydymas – greitai reaguoti svarbu

Demencijos atveju naudojami specialūs vaistai, kurie, nors ir nepanaikina pačios ligos, gali pristabdyti simptomų progresavimą ir pagerinti dabartinę savijautą.

Deliriumas – būklė, reikalaujanti kuo skubesnės gydytojo pagalbos, nes dažniausiai ją nulemia gydytina priežastis. Dažnu atveju paskyrus tinkamą vaistą – pavyzdžiui, antibiotikus infekcijos atveju – deliriumas atslūgsta.

Deliriumo pavojai sergantiems demencija

Diagnozuoti deliriumą žmogui, kuris jau serga demencija, gali būti labai sudėtinga, nes abiejų būklių simptomai susilieja. Moksliniai tyrimai rodo, kad bendruomenėje gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms su demencija, deliriumas išsivysto maždaug kas penktam. Tačiau patekus į ligoninę, šis rodiklis šokteli net iki devynių iš dešimties.

Svarbu laiku pastebėti naujai išryškėjusį deliriumą demencija sergančiam žmogui, nes tik taip galima greičiau pradėti tinkamą gydymą ir pagerinti sveikimo prognozes. Pastebėta, kad deliriumo atsiradimas sergantiems demencija daugiau nei dvigubai padidina mirties riziką, palyginti su tais, kurie serga tik viena iš šių būklių.

Deliriumo požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

• Staigus neramumas ar sujaudinimas
• Netikėtas priešinimasis įprastai priežiūrai
• Dažnesni kritimai
• Stiprūs, emocijų protrūkiai
• Sumažėjęs bendravimas
• Nesugebėjimas ilgiau sukaupti dėmesio
• Nuolat svyruojantis budrumas

Objektyviai pastebėkite pokyčius

Išmanymas, kuo deliriumas skiriasi nuo demencijos, padės laiku pastebėti rimtus pokyčius, dėl kurių žmogui gali prireikti skubios gydytojo konsultacijos, o kartais – pakanka suplanuoto vizito artimiausiomis savaitėmis. Jeigu pastebite staiga atsiradusį nerišlų elgesį ar greitai pablogėjusią sveikatą, verta skubiai informuoti gydytoją, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų.