7 netikėtos maisto alergijos, apie kurias nežinojote

Kai kurios alergijos maistui gali būti visiškai netikėtos – net ir iš pirmo žvilgsnio nekalti produktai gali sukelti staigią ir stiprią reakciją. Viena moteris patyrė skubų veido paraudimą ir tinimą išgėrusi gryno spanguolių sulčių stiklinę, nors anksčiau niekada nebuvo tai nutikę. Ji ne tik turėjo greitai ieškoti pagalbos, bet nuo to laiko privalėjo nuolat stebėti, ar maistas, papildai ar net dažikliai neturi spanguolių. Ji visada nešiojasi vaistus, kurie padėtų ištikus alerginei reakcijai.

Retos alergijos – daugiau nei devyni pagrindiniai alergenai

Pasaulyje plačiausiai žinomi devyni pagrindiniai maisto alergenai: pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, riešutai, kviečiai, sojos, žemės riešutai ir sezamai. Tačiau egzistuoja daugiau nei 160 produktų, galinčių sukelti alergines reakcijas. Daug retesnių alergijų diagnozavimas gali būti komplikuotas, nes reakcijos pasireiškia netikėtai ir jas sunku susieti su konkrečiu valgomu produktu.

Žmonės, kenčiantys nuo tokių neįprastų alergijų, dažniausiai turi nuodugniai analizuoti sudedamąsias produktų dalis ir atsargiai rinktis maistą kavinėse ar restoranuose.

Neįprastos maisto alergijos: kaip jas atpažinti?

Persikai

Persikų alergija kur kas dažnesnė Viduržemio jūros regione, tačiau ir šiaurės Europoje ji pasireiškia tiems, kurie yra jautrūs beržų žiedadulkėms. Žalių vaisių ir daržovių alergenai kartais panašūs į žiedadulkių baltymus, tačiau termiškai apdorojant persikus ar kitus vaisius šios alerginės savybės dažnai išnyksta.

Pietų Europoje persikų alergiją dažniau sukelia tam tikri baltymai, esantys vaisiaus odelėje, todėl jautresni asmenys vengia net trumpam juos liesti ar ragauti.

Raudona mėsa

Alergija galvijų mėsai, dar vadinama alfa-gal sindromu, gali sukelti niežulį, pilvo skausmą ar net kvėpavimo sutrikimus praėjus kelioms valandoms po raudonos mėsos suvalgymo. Šios alergijos atsiradimą kartais sieja su tam tikrų erkių įkandimu. Kai kuriems žmonėms po kiek laiko alergija raudonai mėsai gali net išnykti, tačiau ji gali paveikti ir jautrumą pieno produktams ar želatinui.

Kiauliena

Vieni žmonės vos paragavę kiaulienos ar jos gaminių, tokių kaip šoninė ar dešra, patiria greitą ir stiprią imuninę reakciją. Kiaulienos alergenai aptinkami ne tik mėsoje, bet ir įvairiuose maisto prieduose, net tam tikruose traškučiuose ar gėrimuose. Yra atvejų, kai žmonės, alergiški katėms, turi organizmo reakciją ir į kiaulieną – dėl tam tikro baltymų panašumo, tačiau ši priklausomybė nebūtinai abipusė.

Avokadai

Avokadus daugelis mėgsta dėl jų maistingumo, bet kai kuriems net nedidelis kiekis gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Tokia alergija dažnai pasireiškia tiems, kurie jautrūs lateksui – baltymams, randamiems guminio medžio sultyse. Avokadai termiškai retai apdorojami, tad jų alerginiai baltymai išlieka aktyvūs.

Nikelis

Dažniausiai nikelio alergija siejama su odos bėrimu, tačiau jautresni žmonės gali patirti ir burnos bei ryklės pažeidimus suvalgius maisto, kuriame gausu nikelio – pavyzdžiui, šokolado ar ankštinių daržovių. Net konservuoti produktai gali būti problema, nes maistas sugeria nikelį iš skardinės.

Želatina

Želatina, sutirštinanti saldumynus, ledus ar desertus, kai kuriems žmonėms sukelia alergines reakcijas. Didžiausia rizika kyla paragavus produktų, kuriuose želatina yra labiau koncentruota. Be to, kai kurios vakcinos sudėtyje turi želatinos, todėl alergiški asmenys turėtų iš anksto patarti su gydytoju, jei planuoja skiepytis.

Vynas

Nors tikrai retai, kai kuriems asmenims vynas gali sukelti alergiją. Priežastimi tampa vyno sudėtyje esantys baltymai, fermentai ar net pelėsiai. Daug dažniau pasitaiko sunkumų su alkoholio pasisavinimu – tuomet pasireiškia galvos svaigimas, pykinimas ar kiti nemalonūs pojūčiai, tačiau alkoholis gali ir stiprinti įprastas alergines reakcijas į maistą.

Distiliuoti alkoholiniai gėrimai dažniausiai nesukelia alergijos, tačiau tam tikri likeriniai ir alus gali turėti likusių baltymų, sukeliančių reakciją jautriems žmonėms.

Ką iš tikrųjų reiškia maisto alergija ir netoleravimas?

Ne kiekviena nemaloni kūno reakcija į maistą yra alergija. Neretai po tam tikro produkto vartojimo pasireiškia apsinuodijimas, netoleravimas ar jautrumas. Tačiau tik tada, kai į maistą sureaguoja imuninė sistema, atsiranda tikroji alergija. Imuninė sistema bando apsaugoti nuo “įsibrovėlio” – taip organizmas pradeda gaminti antikūnus ir sukelia tipinius alergijos simptomus.

Maisto netoleravimas, kitaip nei alergija, paprastai pasireiškia virškinimo sutrikimais, bet nėra pavojingas gyvybei. Pavyzdžiui, jei asmuo jautrus laktozei, suvalgęs ledų gali patirti pilvo pūtimą ir viduriavimą, tačiau rimta alerginė reakcija nesivysto. Kofeinas taip pat dažnas netoleruojamas junginys – tiesiog tam tikri žmonės geriau nejaučia ar sunkiau perneša jo poveikį.

Nors netoleravimas dažniausiai sukelia nemalonumus, jis nėra gyvybiškai pavojingas. Vis gi, jei pastebite sunkias reakcijas į tam tikrą maistą ar įtariate alergiją, verta kreiptis į gydytoją, kad nustatytų tikslią diagnozę ir padėtų pasirūpinti saugumu.