Kas yra sunki egzema?

Egzema – tai lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti įvairaus sunkumo simptomais. Kartais pažeidžiama net iki 40 % odos paviršiaus. Sunki ligos eiga gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą – letinis niežulys, skausmas ir kiti simptomai neretai trukdo normaliai miegoti, dirbti ar mėgautis laisvalaikiu. Dažniausiai egzema (arba atopinis dermatitas) prasideda vaikystėje, tačiau gali išryškėti bet kokiame amžiuje.

Egzemos tipai

Yra keletas dažniau pasitaikančių egzemos formų, kiekviena su savomis ypatybėmis. Kai kalbama apie „egzemą“, dažniausiai turimas omenyje atopinis dermatitas.

• Atopinis dermatitas: sukelia niežulį, paraudimą ir sausą odą.
• Kontaktinis dermatitas: atsiranda po kontakto su dirgikliais iš aplinkos.
• Neurodermatitas: pasižymi smulkiomis, pleiskanotomis niežtinčiomis dėmėmis.
• Dishidrotinė egzema: sukelia smulkius pūslinius rankų ar pėdų išbėrimus.
• Nummulinė egzema: pasireiškia apvalios formos, dažniausiai rankų ar kojų išberta oda.
• Seborėjinis dermatitas: labiau paveikia galvos odą.
• Stazinis dermatitas: pasireiškia blauzdų srityje, kur lietaus kūne yra varikozinių venų požymių primenančių pokyčių.

Kaip pasireiškia sunkioji egzema?

Sunkios egzemos simptomai priklauso nuo ligos tipo, tačiau dažni požymiai apima stiprų niežėjimą, odos sausumą, bėrimus, pūsleles, šlapiavimą ir šašus. Dėl intensyvaus kasymosi oda gali storėti, likti nuospaudų, išryškėti skausmingos, kraujuojančios vietos. Oda tampa jautri, pleiskanota, paraudusi, gali patinti. Kai kuriems žmonėms simptomai apsunkina miegą ir kasdienę veiklą – ypač, jei niežulys stiprus ir nuolatinis.

Egzemos eiga dažnai būna banguojanti: simptomų paaštrėjimo (paūmėjimo) periodus keičia geresnės savijautos laikotarpiai.

Egzema ir odos spalvos įvairovė

Simptomai ant odos gali atrodyti skirtingai priklausomai nuo jos atspalvio. Šviesioje odoje egzema dažniau parausta, o tamsesnėse odos spalvose gali pasireikšti pilkšvais, violetiniais arba rudais atspalviais.

Kam būdinga egzema?

Dažniausiai egzema diagnozuojama kūdikiams ar mažiems vaikams, tačiau pasitaiko ir vyresniame amžiuje. Apie 60 % vaikų simptomai mažėja ar net išnyksta iki paauglystės, tačiau daliai liga išlieka ir suaugus. Vyresniame amžiuje bėrimai dažniausiai atsiranda kūno linkiuose – ant riešų, vidinėje kelių ar alkūnių pusėje. Kūdikiams dažniau pažeidžiamos skruostų, veido, rečiau – rankų ar kojų zonos.

Galimos komplikacijos

Dėl nuolatinio kasymosi oda lengviau užsikrečia bakterijomis ar virusais, ypač jei atsiranda pūlingų pūslelių, šlapiavimas, šašai ar niežulys nepraeina. Kilus įtarimui dėl infekcijos, svarbu laiku kreiptis į medikus.

Egzemos priežastys

Nėra vienos aiškios priežasties, kodėl išsivysto egzema. Dažniausiai susidaro dėl kelių veiksnių – paveldimumo, odos barjero funkcijos sutrikimų, imuninės sistemos pokyčių ir aplinkos dirgiklių. Egzema dažnai pasireiškia kartu su astma, šienlige ar maisto alergijomis.

• Didžiausias pavojus susirgti – kūdikiams ir mažiems vaikams; apie 65 % atvejų prasideda iki pirmųjų metų, net 90 % – iki 5 metų amžiaus.
• Dažnesnė žemų drėgmės, miesto aplinkose, patalpose, kuriose gausu cheminių dirgiklių.
• Paveldimumas: dažniau serga tie, kieno šeimoje – astma, šienligė, alergijos, konjunktyvitas.
• Kai kurių vitaminų ar mineralų trūkumas gali silpninti odos barjerą.
• Filagrino geno pokyčiai gali lemti stipresnę egzemą daliai žmonių iš Šiaurės Europos ar Rytų Azijos.

Egzemos paūmėjimo sukėlėjai

Paūmėjimus gali išprovokuoti įvairūs veiksniai, tačiau jie kiekvienam žmogui būna skirtingi:

• Dirginantys higienos ar buitinės chemijos produktai (muilai, šampūnai, skalbimo priemonės, valikliai).
• Vilnoniai ar sintetiniai drabužiai, metalai (ypač nikelis), papuošalai.
• Patalpų ar lauko sausas oras, pernelyg karštas ar šaltas klimatas.
• Namų dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, tabako dūmai.
• Kai kurie maisto produktai, natūralūs skysčiai (daržovių, vaisių ar mėsos sultys), insektų įgėlimai, prakaitas.
• Stresas, hormoniniai svyravimai.
• Cheminės medžiagos, pavyzdžiui, izotiazolinonai ar priedai odos priežiūros produktuose.

Diagnozė

Egzemos diagnozę dažniausiai nustato gydytojas apžiūrėdamas odą ir įvertindamas simptomus. Papildomai gali būti klausiama apie šeimos ligų istoriją, alergijas, naudotus kosmetikos ar buities produktus. Prireikus atliekami kraujo, alergologiniai tyrimai ar nedidelio odos gabalėlio biopsija.

Kai įtariama maisto alergija, gali būti siūloma kelioms savaitėms atsisakyti tam tikro produkto ir stebėti ar simptomai sumažėja, o vėliau atsargiai jį grąžinti į racioną. Prieš tai darant vaikui, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Pagrindinės vietinės gydymo priemonės

• Vietinės priemonės (tepalai ar kremai) tiesiogiai tepami ant odos.
• Tepalai dažniausiai riebesni nei kremai, labiau apsaugo odą nuo išsausėjimo.
• Kremai turi daugiau vandens, lengviau pasiskirsto.
• Losjonai yra skystesni negu kremai ar tepalai.

Egzemos gydymo būdai

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo simptomų sunkumo. Švelnios formos dažniausiai pagerėja laikantis kasdienės odos priežiūros, o sunkesnei eigai gali prireikti medikamentų.

Kasdienės odos priežiūros svarba

Odos drėkinimas yra esminė egzemą turinčių žmonių rutina. Reguliai vonios ar dušo procedūros padeda pašalinti aplinkos dirgiklius, ramina ir drėkina odą. Labai svarbu – per tris minutes po maudynių tepti pasirinktu kremu ar tepalu (gali tikti bekvapiai, skirti jautriai odai skirti gaminiai). Rekomenduojama vengti kvapiųjų medžiagų, pirmenybę teikti kremams ar tepalams.

Sunkesniais atvejais, be išorinių drėkiklių, gali būti skirta vaistų.

Vaistai nuo egzemos

• Vietiniai kortikosteroidai: padeda sumažinti uždegimą, dažniausiai naudojami trumpą laiką dėl galimų šalutinių poveikių. Stiprios veikimo medžiagos nerekomenduojamos jautriose vietose, nebent paskirta gydytojo.
• Imunomoduliuojantys tepalai: taikomi, kai kortikosteroidų nepakanka. Jie slopina odos uždegimą ir gali būti vartojami ilgiau.
• Antihistamininiai vaistai: padeda sumažinti niežulį ir pagerinti miegą, nors ne visuomet tiesiogiai slopina odos simptomus.
• Geriamieji steroidai: trumpomis, griežtai gydytojo prižiūrimomis trukmėmis gali būti skiriami ūmaus paūmėjimo metu.
• Fototerapija: kai kuriais atvejais gydytojai rekomenduoja ultravioletinių spindulių terapiją – šis metodas taikomas tiek suaugusiems, tiek vyresniems vaikams.
• Vaistai injekcijomis: kai kurie naujos kartos vaistai skiriami sudėtingais atvejais, kai kitos priemonės neveikia.

Kiti simptomų valdymo būdai

• Šlapiųjų tvarsčių metodas: paūmėjimų laikotarpiu galima naudoti drėgnus tvarsčius, kad oda būtų apsaugota ir lengviau pasiektų vaistus.
• Streso valdymas: emocinė būsena stipriai veikia egzemą, todėl verta mokytis atsipalaidavimo metodų.
• Kasymosi vengimas sumažina infekcijų riziką ir itin palengvina simptomus.

Prognozė

Egzema išlieka visą gyvenimą, tačiau su amžiumi paprastai silpnėja – ypač, jei liga buvo ne itin sunki vaikystėje. Nors atkryčių kartais pavyksta visiškai išvengti, daugeliui užtenka tinkamos odos priežiūros, vaistų ar kineziterapijos simptomams sumažinti.

Ilgą laiką trunkantis, nuolat atsinaujinantis niežulys ir bėrimai gali sukelti papildomų iššūkių – ypač emocinės sveikatos srityje. Nerimas ar depresyvios nuotaikos dažnėja sergant sunkesne egzemą, tad verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.

Ar maisto alergijos gali lemti egzemą?

Maisto netoleravimai ir alergijos dažnai pablogina egzemos simptomus, ypač mažiems vaikams ir kūdikiams. Skaičiuojama, jog apie 30 % kūdikių, sergančių sunkia egzema, turi vieną ar kitą maisto alergeną. Dažniausi jų – karvės pienas ir kiaušiniai.

Kaip sumažinti egzemos paūmėjimų riziką?

Nors visiškai išvengti paūmėjimų gali nepavykti, šie žingsniai padės sumažinti jų dažnį:

• Venkite kiek įmanoma žinomų savo dirgiklių.
• Nenaudokite muiluotų vonios putų.
• Stenkitės nesikaitinti per karštoje ar šalčioje aplinkoje; naudokite oro drėkintuvą.
• Jei rankas reikia dažnai plauti ar valyti, rinkitės vinilines ar plastikines pirštines, po kuriomis dėvėkite medvilnines.
• Žiemą lauke mūvėkite pirštines.
• Reguliariai skirkite laiko poilsiui ar meditacijai – stresas stipriai aktyvina egzemą.

Laiku taikant tinkamą priežiūrą ir gydymą, egzemos simptomai tampa lengviau suvaldomi, sumažėja atkryčių dažnis ir pagerėja gyvenimo kokybė.