Neišnešioti naujagimiai ir edema

Edema vadinama skysčių kaupimusi organizmo audiniuose, kai skystis iš kraujotakos patenka į aplinkinius audinius. Ši būklė ypač dažnai pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams, nes jų inkstų ir kraujotakos sistemos dar nėra visiškai subrendusios. Rimtos edemos formos dažniau pasitaiko dėl kitų sveikatos problemų, tarp jų – širdies ar kvėpavimo sutrikimų.

Kas sukelia ir kaip pasireiškia edema

Neišnešioti kūdikiai turi didesnį vandens kiekį organizme nei laiku gimę mažyliai. Skysčių lašinimai naujagimių intensyvios priežiūros skyriuje gali papildomai lemti edemos atsiradimą. Kūdikių kaulų čiulpuose raudonųjų kraujo kūnelių gamyba vyksta lėčiau, o skilimas – greitesnis, todėl ypač neišnešiotiems gali būti sunku palaikyti normalią kraujo apytaką. Prasta kraujotaka taip pat sunkina skysčių pasišalinimą.

Edema dažniausiai pasireiškia pėdų ar kojų patinimu, tačiau sunkesniais atvejais patinimas apima didesnius kūno plotus ar net visas svarbiausias jų sistemas. Yra ir itin sunki edemos forma – hydrops fetalis, kuri vystosi tiek vaisiui, tiek gimusiam mažyliui. Ši būklė gali būti imuninės arba neunijiminės kilmės. Dažniau pasitaikanti neunijiminė hydrops fetalis susijusi su tokiomis problemomis kaip mažakraujystė, širdies veiklos sutrikimai ar genetiniai negalavimai.

Edemos požymiai kūdikiams

• Patinimas visame kūne arba tam tikrose kūno vietose
• Blyški ar gelsva oda
• Kvėpavimo sutrikimai
• Tamsios, mėlynės primenančios dėmės
• Pageltusi oda ar akys (gelta)

Naujagimiai daug laiko praleidžia gulėdami, todėl jų kaupiasi skystis vietose, kurios arčiausiai pagrindo – patinimas gali būti pastebimas kirkšnyse ar lyties organuose, arba pasiskirstyti tolygiau kūne.

Edemos gydymo sprendimai

Neišnešiotiems kūdikiams gydytojai griežtai kontroliuoja skysčių kiekį, kad sumažintų edemos riziką. Esant reikalui, gali būti ribojamas papildomų skysčių davimas, o gydymas pritaikomas individualiai – atsižvelgiant į edemos stiprumą bei mažylio organizmo būklę.

• Diuretikai dažnai pasitelkiami tam, kad skatintų skysčių pasišalinimą su šlapimu. Šie vaistai padeda jie palengvinti patinimą, ypač jei kūdikio organai dar nėra pakankamai stiprūs.
• Kai kuriais atvejais skiriamos kraujo perpylimo procedūros, kurios padeda pagerinti kraujotaką ir deguonies tiekimą.
• Esant stipresniam uždegimui arba skysčių nutekėjimui iš kapiliarų, skiriami kortikosteroidai uždegimui mažinti.

Vaistų pasirinkimas, dozės ir gydymo trukmė priklauso nuo kūdikio amžiaus, svorio, inkstų bei kitų organų funkcijų ir gebėjimo savarankiškai kvėpuoti. Kai mažylis auga ir stiprėja, papildomas gydymas paprastai tampa nebereikalingas.

Kūdikių priežiūra namuose

Nors kai kurios edemą sukeliančios būklės gali būti ilgalaikės, dauguma lengvo laipsnio edemos atvejų praeina, nesukeldami jokių pasekmių.

Grįžus namo po gydymo skyriuje, ypatingai svarbu sekti gydytojo rekomendacijas: užtikrinti tinkamą mitybą, laiku lankytis patikroje ir atkreipti dėmesį į bet kokius pakitimus. Neišnešioti naujagimiai yra jautresni kvėpavimo, augimo ar kitiems sveikatos sunkumams, todėl nuolatinis stebėjimas ir globa padeda laiku pastebėti ir išspręsti galimas problemas.