Smulkialąnčio plaučių vėžio išgyvenamumo rodikliai

Nors medicina siūlo vis pažangesnių gydymo galimybių, smulkialąstelinis plaučių vėžys (SCLC) išlieka itin agresyvus, o jo išgyvenamumo rodikliai tebėra prastesni nei kitų rūšių plaučių vėžio. Šio tipo navikas gali greitai augti ir plisti organizme. Remiantis statistika, priklausomai nuo išplitimo, penkerių metų išgyvenamumo tikimybė svyruoja nuo 3% iki 27%.

Vis dėlto, net ir turint ilgametės patirties, ši liga yra gydoma, o modernūs gydymo metodai leidžia pacientams ilgiau kontroliuoti ligą ir pagerina jų gyvenimo trukmę. Kartais žmonės, gyvenantys su smulkialąsteliniu plaučių vėžiu, išgyvena kur kas ilgiau nei vidutiniai rodikliai rodo.

Plitimo etapai

Išgyvenamumo prognozė labai priklauso nuo to, kuriame etape liga yra diagnozuota. SCLC paprastai skirstomas į du pagrindinius etapus:

• Lokalizuotas (ribotas) etapas: Vėžys aptinkamas tik viename plautyje ir, galbūt, tos pačios pusės limfmazgiuose.
• Išplitęs (išplėstinis) etapas: Liga jau persimetusi į kitus organus – kartais smegenis, kepenis, antinksčius ar kaulus.

Kuo liga pažengesnė, tuo išgyvenamumo tikimybė mažesnė. Dėl didelio agresyvumo SCLC dažnai diagnozuojamas jau pavėluotai: daugumai pacientų (net iki 70%) jis būna išplitęs į kitas kūno vietas jau pirmosios diagnozės metu.

Statistiniai rodikliai

Pastaraisiais metais išgyvenamumo rodikliai šiek tiek gerėja – tai lemia, be kita ko, radioterapijos taikymas kartu su chemoterapija. Kombinuotas gydymas padeda efektyviau naikinti vėžines ląsteles ir sumažina naviką, lyginant su vien chemoterapija.

Dar vienas pažangus metodas – profilaktinė kranialinė radioterapija (angl. PCI). Tai prevencinis galvos spinduliavimas, kuris naikina galimas, tačiau neaptiktas, smegenyse išplitusias vėžio ląsteles. Tokios inovacijos padeda pailginti pacientų gyvenimo trukmę ir pagerinti jų gyvenimo kokybę, nors ilgalaikė prognozė vis dar išlieka sudėtinga.

Išgyvenamumo duomenys dažniausiai suskirstyti pagal plitimo pobūdį:

• Lokalizuotas plitimas: Vėžys neperžengęs pirminės vystymosi vietos.
• Regioninis plitimas: Navikas išplitęs į netoliese esančius limfmazgius ar organus.
• Nutolęs plitimas: Vėžys pasiekė atokesnes kūno vietas.
• Neaiškus etapas: Nepakanka informacijos tiksliai nustatyti ligos stadiją.

Pasiekimai gydymo srityje lemia, kad šiandien penkerių metų išgyvenamumo galimybės yra didesnės nei rodo istoriniai duomenys, nes ligos mirtingumas mažėja jau nuo 8-ojo dešimtmečio ir pastaraisiais metais sparčiai krito.

Specialistai taip pat vertina medianinę išgyvenamumo trukmę. Tai momentas, kai pusė pacientų išgyvena, pusė – ne. Ligos „riboto“ etapo atveju ši trukmė siekia nuo 16 iki 24 mėnesių, o „išplitusio“ – dažniausiai 6–12 mėnesių.

Ilgesnio išgyvenimo pavyzdžiai

Statistika nesudaro pilno vaizdo – yra daugybė unikalių atvejų, kai pacientai gyvena gerokai ilgiau. Kai kurie žmonės, gavę kompleksinį gydymą (chemoterapiją, radioterapiją, kitas intervencijas), remisijoje išlieka net keletą ar keliolika metų. Yra istorijų, kai liga buvo sėkmingai kontroliuojama ir septynmetį ar ilgiau, pacientams išlaikant gerą gyvenimo kokybę.

Vidutiniškai skaičiuojama, kad penkerių metų išgyvenamumas, priklausomai nuo stadijos, gali siekti nuo 3% iki 18%.

Veiksniai, lemiantys prognozę

Nors ilgalaikis visiškas pasveikimas diagnozavus SCLC pasitaiko retai, visada egzistuoja galimybė gyventi ilgiau nei piešia vidutiniai skaičiai.

Kiekvieno žmogaus prognozei įtakos turi įvairūs individualūs veiksniai:

• Ligos stadija ir išplitimas – riboto plitimo atveju tikimybė didesnė nei išplitusįjį etapą pasiekusiems asmenims. Smegenų ar kepenų pažeidimai dažnai pablogina prognozę.
• Amžius – jaunesni žmonės paprastai gyvena ilgiau po diagnozės nustatymo.
• Lytis – moterys dažnai turi geresnius išgyvenamumo rodiklius bet kuriame ligos etape.
• Bendra sveikatos būklė diagnozės metu. Geresnė fizinė būsena leidžia ištverti agresyvesnį gydymą ir pagerina išgyvenamumą.
• Ankstesnės ligos – tokios kaip emfizema ar kiti lėtiniai susirgimai gali mažinti išgyvenamumą.
• Ligos komplikacijos – kraujo krešuliai ar kiti sunkumai blogina prognozę.
• Tam tikrų kraujo rodiklių (pvz., LDH, ALK, natrio kiekio) pokyčiai – aukšti ar žemi kai kurių medžiagų lygiai siejasi su blogesne eiga.
• Rūkymas – jei žmogus ir toliau rūko po diagnozės, išgyvenamumo šansai mažėja.

Šie skaičiai – tik viena istorijos pusė. Dalis veiksnių priklauso nuo Jūsų sprendimų ir netgi gali būti keičiami, tad rekomenduojama domėtis savo sveikata, aktyviai dalyvauti gydymo procese ir rinktis geriausias galimas galimybes.

Gydymo naujienos ir ateitis

Nors šiai vėžio formai naujų vaistų sukurta mažiau nei kitoms, situacija keičiasi. Klinikiniai tyrimai ieško efektyvesnių metodų, tarp jų – imunoterapija, taikinių terapija, įvairių gydymų deriniai. Tokios pastangos teikia pagrįstos vilties, kad SCLC išgyvenamumas ateityje dar gerės.

Svarstant gydymo galimybes verta rinktis aktyvią kovą su liga ir, jei įmanoma, dalyvauti naujų gydymo metodų bandymuose.