Kodėl karščių metu dingsta apetitas?

Karštomis vasaros dienomis daugelį žmonių vargina ne tik nuovargis ar silpnumas – pasitaiko ir pykinimas bei apetito stoka. Dažnos situacijos, kai per karščius net ir mėgstamas maistas nevilioja.

Kaip aukšta temperatūra veikia apetitą?

Tyrimai rodo, kad per didelis karštis natūraliai slopina norą valgyti. Pavyzdžiui, viename 2021 m. atliktame tyrime nustatyta, kad pakilus temperatūrai vos vienu laipsniu, žmonės suvartoja mažiau maisto. Nors tyrimas daugiausia analizavo pirkimo elgseną, tačiau ekspertai pažymi, kad fiziologinis priežasties paaiškinimas yra aiškus: organizmas instinktyviai mažina kalorijų suvartojimą, siekdamas pernelyg neįkaisti.

Pats maisto virškinimas sukelia šilumos gamybą – šis procesas vadinamas „maisto terminiu efektu“. Didžiausią poveikį kūno temperatūrai turi daug baltymų turintys produktai, tokie kaip kiaušiniai, pupelės, mėsa ar jūros gėrybės. Neturėtumėte šių produktų visiškai atsisakyti, tačiau verta įsisąmoninti, jog jie gali dar labiau sušildyti kūną per karščius.

Kodėl karščio metu mažėja noras valgyti?

Karštis veikia ne tik apetitą, bet ir bendrą savijautą: gali kilti galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas. Šie pojūčiai seka natūralų organizmo siekį išlaikyti optimalią temperatūrą. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, jei apetito stoka pasireiškia su stipriu troškuliu, pakilusiu pulsu, sumišimu ar stipria karščiavimo banga – tokie požymiai gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus dėl perkaitimo.

Ką rinktis valgyti per karščius?

Karščio metu labiausiai verčiau rinktis maistą, kuris ne tik lengvai virškinamas, bet ir palaiko kūno vandens balansą. Vandeningos daržovės ir vaisiai – puikus pasirinkimas norint atsivėsinti ir išvengti dehidratacijos.

• Arbūzai
• Agurkai
• Pomidorai
• Uogos
• Salotos
• Salierai
• Neriebus jogurtas

Apie 20–30% dienos skysčių poreikio galime gauti su maistu – daugiausia su vandeningais vaisiais ir daržovėmis. Svarbu reguliariai gerti vandenį – daugumai žmonių rekomenduojama suvartoti 6–8 stiklines per dieną, tačiau kiekis priklauso nuo aktyvumo, amžiaus bei laiko, praleidžiamo karštyje. Aktyviau judantiems ar lauke dirbantiems gali prireikti papildomų elektrolitų – juos galima atkurti vartojant mineralinius gėrimus, tačiau dažniausiai pakanka laikytis subalansuotos mitybos ir gerti vandenį.

Maistas, kurio geriau vengti kaitros metu

Nors šaldyti ledai ar šalti gėrimai gali atrodyti viliojančiai, iš tiesų jie gali tik trumpam atvėsinti. Netrukus prasidėjęs virškinimas, ypač jei šie produktai turi kalorijų, vėl paskatina organizmą šilti dėl minėto maisto terminio efekto.

Maistai, kuriems organizmas sunaudoja daugiau energijos virškinti – pavyzdžiui, baltymingi ar daug skaidulų turintys patiekalai – taip pat šiek tiek pakelia vidinę temperatūrą. Tačiau visiškai atsisakyti maistingų produktų nereikia; svarbiausia – nepamiršti įvairaus maisto ir tinkamai palaikyti skysčių kiekį organizme.

Svarbiausia – tinkama hidratacija

Karštais orais, kai jaučiate silpnesnį apetitą, rinkitės lengvą, vandeningą maistą, kuris neapkrauna organizmo ir padeda išlaikyti reikiamą skysčių kiekį. Arbūzai, agurkai, uogos, pomidorai, salotų lapai ar neriebus jogurtas – paprasti ir gaivūs pasirinkimai, padedantys jaustis geriau net per didžiausius karščius.