Padidėjęs kraujospūdis ir policistinių kiaušidžių sindromas

Sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu (PKS) moterims gresia didesnė padidėjusio kraujospūdžio rizika. Ši būklė net vadinama „tyliuoju žudiku“, nes dažnai nesukelia jokių pastebimų įspėjamųjų ženklų. Vis dėlto, kraujospūdį būtina stebėti ir kontroliuoti, nes nevaldoma hipertenzija ilgainiui žaloja kraujagysles ir vidaus organus. Moksliniai tyrimai rodo, kad PKS turintiems asmenims padidėjusio kraujospūdžio rizika išlieka aukšta nepriklausomai nuo rasės ar etninės kilmės.

Rizikos veiksniai

Daugybė veiksnių gali padidinti kraujospūdį. Prie jų priskiriama:

• Didelis druskos (natrio) kiekis racione
• Rūkymas
• Mažas fizinis aktyvumas
• Antsvoris arba nutukimas
• Vyresnis amžius
• Lėtinis stresas
• Insulino atsparumas
• Genetiniai veiksniai – paveldimumas
• Nerimas ar depresija
• Didelis alkoholio vartojimas
• Kitos gretutinės ligos, tokios kaip padidėjęs cholesterolio kiekis ar II tipo cukrinis diabetas
• Tam tikri vaistai

Žinant savus rizikos veiksnius, galima imtis priemonių jiems sumažinti ir sumažinti pavojų sveikatai.

Kraujospūdžio matavimas

Kraujospūdį matuoja gydytojai ar slaugytojai, naudodami specialią manžetę. Šiuolaikiniai elektroniniai tonometrai leidžia patogiai sekti kraujospūdį namuose. Matuojant gaunami du rodikliai:

• Sistolinis, arba „viršutinis“ rodmuo – rodo spaudimą arterijose širdžiai susitraukiant
• Diastolinis, arba „apatinis“ rodmuo – atspindi slėgį, kai širdis ilsisi tarp dūžių

Jei rodmuo yra, pavyzdžiui, 110/70 mmHg, sakoma „šimtas dešimt prie septyniasdešimt“.

Kaip nustatoma hipertenzija

Kraujospūdžio lygiai gali būti normalūs, padidėję ar atitikti hipertenzijos stadijas. Klasifikavimo ribos yra šios:

• Normalus: sistolinis mažesnis nei 120 mmHg, diastolinis – mažiau nei 80 mmHg
• Padidėjęs: sistolinis 120–129 mmHg, diastolinis – mažiau nei 80 mmHg
• 1 stadijos hipertenzija: sistolinis 130–139 mmHg, diastolinis 80–89 mmHg
• 2 stadijos hipertenzija: sistolinis 140 mmHg ir daugiau, diastolinis 90 mmHg ir daugiau

Labai aukšti rodikliai, pavyzdžiui, virš 180/120 mmHg, yra pavojingi ir susiję su komplikacijomis, tokiomis kaip širdies smūgis, insultas, regos sutrikimai ar inkstų pažeidimai.

Pagrindiniai prevencijos būdai

Kraujospūdžio profilaktika prasideda nuo sveikos gyvensenos pasirinkimų. Rūpinimasis kūno svoriu, subalansuota mityba ir reguliarus judėjimas reikšmingai mažina hipertenzijos atsiradimo riziką. Svarbu atsisakyti žalingų įpročių – mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą bei stengtis išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Net ir nedideli pokyčiai gali duoti naudos sveikatai.

Mitybos įtaka kraujospūdžiui

Suvalgytos druskos kiekis tiesiogiai veikia kraujospūdį. Per didelis natrio vartojimas – dažnas šiuolaikinės mitybos palydovas. Dažniausiai druskos gauname per pusgaminius, šaldytus ar konservuotus produktus, taip pat valgydami kavinėse ar restoranuose. Maisto etikečių stebėjimas ir valgymui namuose pirmenybę teikiantys žmonės gali sėkmingai mažinti druskos kiekį racione.

Kraujospūdį palankiai veikia vaisiai ir daržovės. Jie turtingi mineralais (magnis, kalcis, kalis), kurie padeda neutralizuoti perteklinį natrio poveikį organizmui.

DASH mitybos principai

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad augalinės mitybos DASH dieta ypač naudinga PKS turintiems žmonėms. Šios mitybos modelis rekomenduoja kasdien suvartoti po 4–5 porcijas vaisių ir tiek pat daržovių. Taip pat siūloma bent 4–5 kartus per savaitę rinktis įvairių riešutų, sėklų ir ankštinių augalų. Tokie maisto produktai suteikia daug skaidulų, magnio bei kalio, kurie padeda reguliuoti spaudimą ir gerina jautrumą insulinui.

Omega-3 riebalų rūgštys

Omega-3 rūgštys, kurių daug yra žuvyse, riešutuose, avokaduose ir alyvuogių aliejuje, taip pat prisideda prie kraujospūdžio mažinimo. Tyrimai rodo, kad kasdien suvartojant 2–3 gramus omega-3 galima pasiekti geresnių rezultatų, ypač tiems, kuriems būdinga širdies ir kraujagyslių rizika.

Kada reikalingi vaistai?

Kai mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimai nepakankamai sumažina kraujospūdį, gydytojai gali skirti medikamentinį gydymą. Yra įvairių rūšių antihipertenzinių vaistų:

• Diuretikai – jie padeda organizmui pašalinti natrį ir vandenį. Tarp jų – spironolaktonas (dažnai naudojamas PKS atveju ir gali mažinti nepageidaujamą kūno plaukuotumą) bei tiazidiniai diuretikai.
• Beta adrenoblokatoriai – lėtina širdies darbą ir mažina kraujospūdį.
• AKF inhibitoriai – plečia kraujagysles ir palengvina širdies veiklą.
• Kalcio kanalų blokatoriai – leidžia atpalaiduoti kraujagyslių sieneles, taip mažindami spaudimą.

Kiekvienas vaistas turi savo poveikį ir paskirtį, todėl gydymas visuomet parenkamas individualiai.

Reguliarus stebėjimas – būtinas

Nors su hipertenzija dažnai neatsiranda aiškių simptomų, ypač PKS turinčioms moterims būtina reguliariai tikrintis kraujospūdį. Naudinga aptarti su gydytoju galimybę stebėti spaudimą ir namuose – tai padeda laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią komplikacijoms. Integruodami sveikus įpročius, galite apsaugoti savo kraujagyslių ir širdies sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.