Ar jūsų fibromialgija yra pirminė ar antrinė?

Fibromialgija – tai lėtinė sveikatos būklė, kurią lydi platus raumenų skausmas ir stiprus nuovargis. Ši liga gali išsivystyti savaime arba būti kitų sutrikimų pasekmė.

Fibromialgijos tipai

Paprastai išskiriamos dvi fibromialgijos rūšys. Pirminė fibromialgija – dažniausia forma, kai tiksli liga atsiradimo priežastis nežinoma. Antrinė fibromialgija siejama su kitais esamais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, vilklige arba Laimo liga.

Kas lemia fibromialgiją?

Fibromialgija pasireiškia ne tik nuolatiniu raumenų ir kaulų skausmu. Su liga dažnai susijęs nuovargis, miego problemos, silpna atmintis ar su nuotaika susiję sunkumai. Tikslios priežastys vis dar nėra aiškios, tačiau manoma, kad svarbią įtaką daro nervų sistemos sutrikimai. Šie pokyčiai gali paveikti, kaip organizmas reaguoja į skausmo dirgiklius dėl biocheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas ar noradrenalinas, disbalanso.

Pirminę fibromialgiją gali paskatinti šie veiksniai:

• Amžius – dažniausiai liga pastebima 35–45 metų amžiaus žmonėms.
• Lytis – šia liga dažniau serga moterys.
• Paveldimumas – fibromialgija dažnai kartojasi šeimose.
• Infekcijos – virusinės infekcijos gali tapti ligos pradžia.
• Traumos – pasikartojantys sužeidimai gali lemti fibromialgijos išsivystymą.
• Stresas – sunkūs gyvenimo įvykiai, fizinės ar emocinės traumos prisideda prie ligos rizikos.
• Antsvoris – nutukimas siejamas su didesne fibromialgijos tikimybe.

Nėra paprasto ir vienareikšmio testo, kuriuo būtų galima tiksliai diagnozuoti fibromialgiją. Specialistai dažnai nustato šią ligą atmetę kitas galimas priežastis, tad tikrasis diagnozės patikrinimas gali užtrukti ne vienerius metus.

Antrinė fibromialgija: priežastys ir ypatumai

Antrinė fibromialgija iš esmės pasireiškia panašiais simptomais kaip ir pirminė, tačiau atsiranda jau sergant kitais lėtiniais sutrikimais. Dažniausi iš jų – reumatoidinis artritas, vilkligė, Laimo liga, išsėtinė sklerozė, ankilozinis spondilitas. Prie pagrindinių veiksnių taip pat priskiriamos gimdos gleivinės endometriozė, C tipo hepatitas, sąnarių hipermobilumo sindromas, Sjögreno sindromas, kaklo traumos, lėtinės skausmo būklės ar operacijos stuburo srityje.

Manoma, kad ilgai trunkantis skausmas veikia centrinę nervų sistemą, sukelia vadinamąją centrinės jautrumo būseną. Dėl to organizmas tampa itin jautrus ne tik skausmui, bet ir kitiems dirgikliams: stipriems kvapams, garsams, ryškiai šviesai.

Kaip gydoma fibromialgija?

Abiem fibromialgijos atvejams naudojamos kombinuotos gydymo strategijos – tiek medikamentai, tiek gyvenimo būdo keitimas. Svarbu suvokti, kad nėra vieno vaisto, išsprendžiančio visus ligos simptomus.

Sergantiesiems skiriami vaistai iš kelių grupių. Dažniausiai vartojami šie preparatai: serotonino ir noradrenalino reabsorbciją slopinantys vaistai (antidepresantai), pavyzdžiui, duloksetinas ar milnacipranas, taip pat prieštraukuliai (tokie kaip pregabalinas), kurie malšina nervinį skausmą.

Papildomai gali būti vartojami nereceptiniai skausmą slopinantys preparatai – acetaminofenas, ibuprofenas ar naproksenas, taip pat kai kurie receptiniai priešuždegiminiai vaistai.

Vaistų pasirinkimas

• Papildomai nuo skausmo kartais skiriami kiti antidepresantai ar raminantys vaistai, tricikliai antidepresantai, tokie kaip amitriptilinas.
• Raumenų atpalaiduojamieji, pvz., tizanidinas ar ciklobenzaprinas, gali padėti sumažinti raumenų įtampą bei pagerinti miegą.
• Prieštraukuliai (gabapentinas, levetiracetamas, lakosamidas) kartais sumažina tam tikro pobūdžio skausmą.

Gyvenimo būdo keitimas ir savęs priežiūra

Fibromialgiją turintiems žmonėms itin svarbu stiprinti kūną ir emocinę sveikatą. Reguliari, švelni mankšta (vaikščiojimas, plaukimas, tempimo pratimai, joga) dažnai sumažina skausmo pojūtį ir pagerina savijautą. Dienos metu daugiau judėkite – kartais tiesiog pasirinkę lipti laiptais vietoj lifto ar statydami automobilį toliau, jau prisidėsite prie aktyvumo.

Taip pat vertinga išmokti įveikti stresą: gilaus kvėpavimo, meditacijos ar raminantys pomėgiai padeda sušvelninti nemalonius pojūčius. Poilsis bei tinkama miego rutina ypatingai svarbūs – stenkitės eiti gulti ir keltis tuo pačiu metu, riboti ekrano laiką prieš miegą.

Kiti naudingi būdai – masažas, kineziterapija, manualinė terapija, o kai kuriems gali padėti ir akupunktūra. Šios priemonės, derinamos su vaistais, padeda mažinti skausmą, gerina miegą ir suteikia daugiau jėgų kasdieniams darbams.

Antrinės fibromialgijos gydymo ypatumai

Jeigu fibromialgija išsivysto kartu su kita lėtine liga, labai svarbu kontroliuoti pagrindinę būklę. Pavyzdžiui, sergant reumatoidiniu artritu ar vilklige, gydytojai dažnai skiria specialius imuninę sistemą veikiančius vaistus – ligą modifikuojančius antireumatinius preparatus (DMARD): leflunomidą, sulfasalaziną, mikofenolatą, penicilaminą, ciklofosfamidą, azatiopriną, ciklosporiną, apremilastą, hidroksichlorochiną ar metotreksatą.

Tinkamai prižiūrint ir gydant abi ligas, galima veiksmingai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.