Daugiau nei pusė amerikiečių pritaria vakcinų pasams

Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad žmonių, neigiančių vakcinaciją nuo COVID-19, skaičius yra rekordiškai žemas. Vykstant visuotinei vakcinacijai ir mažėjant pandeminiams suvaržymams, visuomenės nuotaikos vis labiau krypsta į vakcinų priėmimą. Tačiau grįžtant į įprastą gyvenimą, žmonės vis dažniau diskutuoja apie naują klausimą — vakcinacijos pasus.

Kas yra vakcinacijos pasai ir kaip jie veikia?

Vakcinacijos paso idėja paprasta: asmuo gali pateikti įrodymą, kad yra paskiepytas nuo COVID-19. Kadangi popieriniai vakcinacijos kortelės lengvai pametamos arba gali būti netikros, vis dažniau svarstoma apie skaitmeninius sprendimus. Įvairios privačios bendrovės kuria programas, kurios leistų lankantis oro uostuose, renginiuose ar restoranuose patogiai parodyti vakcinos įrodymą savo telefone. Tiems, kurie neturi išmaniųjų prietaisų, planuojama suteikti ir popierinius sertifikatus.

Gyventojų požiūris į vakcinacijos pasus

Apklausų duomenimis, gyventojų nuomonė apie vakcinacijos pasų būtinybę išsiskiria:

• 55% mano, kad vakcinacija turėtų būti įrodoma
• 28% prieštarauja tokiai tvarkai
• 17% dar neturi nuomonės šiuo klausimu

Šie rezultatai surinkti apklausus 2 000 žmonių ir rodo, kad visuomenė vis dar smarkiai diskutuoja apie šios priemonės poreikį. Dalis respondentų aiškiai pasisakė už vakcinaciją, kai kurie jai priešinasi, o likusieji dvejoja.

Kodėl nuomonės dėl vakcinacijos pasų skiriasi?

Palaikymas ar nepritarimas šiai idėjai dažnai priklauso nuo žmogaus asmeninės patirties ir demografinių požymių. Tie, kurie jau pasiskiepijo, yra labiau linkę remti pasų įvedimą. Dažniau už vakcinacijos pasus pasisako vyresni, miestų gyventojai, vyrai, taip pat tam tikrų politinių pažiūrų asmenys. Tuo tarpu jaunesni žmonės, ypač 18–24 m., dažniau skeptiški – kaip ir pačiai vakcinacijai.

Kai kurios šalies dalys nusprendė oficialiai neįsivesti šios tvarkos – vietos valdžios įsakais apribojo įmonių teisę reikalauti vakcinacijos paso. Kitose vietose, priešingai, jau įgyvendinamos patikros sistemos — didžiuosiuose miestuose, universitetuose ar net visose valstijose.

Kur vakcinacijos patikra taikoma labiausiai?

Apklausos atskleidžia, kad gyventojai palankiau žiūri į vakcinacijos įrodymo būtinybę ten, kur jau įprasta prašyti kitų dokumentų ar patikrų:

• Kelionėse į užsienį
• Mokyklose
• Koncerto ar sporto renginiuose
• Darbo vietose
• Vidaus kelionėse

Tarptautinės kelionės ypač dažnai minimos kaip sritis, kurioje vakcinacijos patikra yra pagrįsta – net 65% apklaustųjų tai vertintų palankiai. Daugelyje šalių kai kurioms ligoms jau seniai galioja tokie reikalavimai – pavyzdžiui, keliaujant į regionus, kuriuose plinta geltonasis drugys, reikia parodyti atitinkamą skiepų pažymėjimą.

Etinės ir socialinės dilemų pusės

Vakcinacijos pasai kelia ir etinių klausimų. Skaitmeniniai sertifikatai gali apsunkinti prieinamumą tiems, kas neturi išmaniojo telefono ar galimybės naudotis internetu. Taip pat kyla rizika, kad dalis žmonių gali būti nubausti dėl menko vakcinų prieinamumo ar skeptiškumo sveikatos sistemai. Be to, skaitmeniniai sprendimai reikalauja aukščiausio lygio asmens duomenų apsaugos, kad nebūtų pažeistas privatus sveikatos informacijos saugumas.

Vakcinacijos patikra – šiuolaikinė, bet ne nauja idėja

Skiepų dokumentacija nėra naujovė. Daugelis švietimo įstaigų, darbo vietų jau seniai reikalauja įrodymų apie skiepus nuo tam tikrų ligų, tokių kaip stabligė ar vėjaraupiai. Tėvų apklausa parodė, kad beveik du trečdaliai palankiai žiūri į vakcinacijos įrodymo būtinybę mokyklose. Panašiai ir darbo rinkoje priimtos tokios taisyklės padėjo greičiau grįžti į kontaktinį darbą.

Nors artėjant kolektyviniam imunitetui (tikimasi, kai paskiepyta bus iki 70–80% gyventojų) šios priemonės aktualumas mažės, šiuo metu įvairiausiose vietose dar vis taikomi skirtingi reikalavimai ir standartai. Kaip bus ateityje – priklausys nuo sveikatos, technologijų ir visuomenės lūkesčių balanso.