Kaip nustatoma širdies nepakankamumo diagnozė

Širdies nepakankamumo diagnozavimas dažnai grindžiamas išsamiu paciento sveikatos istorijos vertinimu, apžiūra ir įvairiais tyrimais – nuo kraujo tyrimų iki širdies vaizdavimo. Turint įtarimų dėl šios būklės, svarbu neatidėlioti ištyrimo, nes laiku nustatytas širdies nepakankamumas leidžia greičiau pradėti tinkamą gydymą.

Simptomai ir jų atpažinimas

Iš pradžių širdies nepakankamumas dažnai pasireiškia vos pastebimais simptomais – jie gali būti priskirti nuovargiui ar senėjimui. Vis dėlto ankstyvas požymių atpažinimas gali paskatinti laiku kreiptis į gydytoją. Į dažniausius simptomus įeina:

• Nuovargis ir greitas išsekimas
• Švokštimas ar dusulys judant, gulint ar net miegant
• Rankų ar kojų tinimas, ypač jei spaudžiant audinį susidaro įdubimas
• Svorio pokyčiai
• Pablogėjusi dėmesio koncentracija ar atminties suprastėjimas
• Dažnas širdies plakimas, galvos svaigimas
• Sutrikęs apetitas, pykinimas
• Pilvo srities patinimas

Širdies nepakankamumo etapai

Medikai širdies nepakankamumą skirsto į keturis etapus. Pradinėse stadijose simptomų dažnai nėra, tačiau galima turėti širdies ligoms palankių rizikos veiksnių – pavyzdžiui, padidėjusį kraujo spaudimą, nutukimą ar diabetą. Vėliau tyrimai gali parodyti širdies funkcijos sutrikimą, nors simptomai dar nepasireiškia. Tolesniuose etapuose simptomai stiprėja ir pradeda riboti kasdienę veiklą, reikalingas nuolatinis gydymas.

Gydytojo apžiūra ir įvertinimas

Atsiradus įtartiniems požymiams, gydytojas atliks išsamią apžiūrą – įvertins simptomus, paklaus apie širdies ligas, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą. Gydytojas matuoja kraujospūdį, svorį ir klauso širdies bei plaučių per stetoskopą. Būdinga, kad širdies nepakankamumo metu gali pasigirsti papildomas širdies tonas ar girdėtis skysčių susikaupimo požymiai plaučiuose. Taip pat vertinama, ar nėra nagų bei pirštų pakitimų ir sunkesnio tinimo požymių.

Tyrimai ir laboratoriniai tyrimai

Diagnozės patikslinimui atliekami papildomi tyrimai. Elektrokardiograma (EKG) parodo širdies elektrinio aktyvumo pokyčius, kurie būdingi širdies nepakankamumui ar ritmo sutrikimams. Jei simptomai pasireiškė trumpam, naudojami nešiojami aparatai, pavyzdžiui, Holterio monitorius, kuris fiksuoja širdies darbą parą ar dvi.

Neretai skiriami kraujo tyrimai – tiriami natriuretiniai peptidai (BNP, NT-proBNP), kurių padidėjimas dažnai reiškia padidėjusią širdies apkrovą. Įprasta taip pat tirti ir elektrolitus, gliukozę, kraujo kūnelius, kepenų, inkstų ir skydliaukės funkciją.

• Kreatinino ir šlapalo tyrimai – rodo inkstų funkciją
• Bendras kraujo tyrimas – padeda nustatyti anemiją, kuri gali sunkinti širdies darbą

Širdies vaizdiniai tyrimai

Norint įvertinti širdies pakitimus ir atmesti kitas ligas, taikomi vaizdiniai tyrimai:

• Krūtinės rentgenograma dažnai leidžia pastebėti padidėjusią širdį ar kraujo sąstovį plaučiuose.
• Echokardiograma (širdies echoskopija) parodo kaip veikia širdies vožtuvai ir kameros, įvertina raumens storį, širdies išsiplėtimą, išstūmimo frakciją (kiek kraujo širdis išspaudžia vieno susitraukimo metu).
• Kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), pozitrionų emisijos tomografija (PET) ar vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (SPECT) naudojami sudėtingesniais atvejais – padeda pastebėti širdies raumens pažeidimus, uždegiminius ar išeminius pakitimus.
• Fizinis krūvio mėginys (streso testas) atskleidžia širdies pokyčius fizinio krūvio metu ir naudojamas, kai norima įvertinti išemijos riziką ar širdies funkciją krūvio metu.

Kai kuriais atvejais atliekama angiografija – jos metu į kraujagysles suleidžiamas kontrastinis tirpalas ir atliekamos rentgeno nuotraukos, kurios leidžia aptikti užsikimšusias ar susiaurėjusias kraujagysles.

Diferencinė diagnostika

Širdies nepakankamumui būdingi simptomai pasitaiko ir kitų ligų metu. Pavyzdžiui, lėtinis obstrukcinis bronchitas, plaučių embolija, inkstų liga ar giliųjų venų trombozė gali taip pat sukelti dusulį ar kojų tinimą. Todėl gydytojams svarbu atmesti tokias būkles, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas.

Prognozė ir tolesnė eiga

Širdies nepakankamumo pasekmės kiekvienam žmogui gali būti skirtingos. Jų eigą lemia paciento amžius, bendroji sveikatos būklė, kitų ligų buvimas bei laikas, kada liga buvo nustatyta. Dėl nuolat tobulėjančio gydymo šiandien gyventojų išgyvenamumas su širdies nepakankamumu žymiai geresnis nei prieš keliasdešimt metų.

Svarbu koreguoti savo gyvenimo būdą: riboti druskos vartojimą, mesti rūkyti, palaikyti sveiką svorį ir rūpintis emocine sveikata. Aktyvus gyvenimo būdas ir gydytojo rekomendacijų laikymasis teigiamai veikia prognozę.

Apibendrinimas

Širdies nepakankamumo nustatymui taikomas visapusiškas požiūris – nuo simptomų stebėjimo ir apžiūros iki laboratorinių bei vaizdinių tyrimų. Toks išsamus ištyrimas padeda tiksliai įvertinti širdies būklę, nustatyti ligos stadiją ir parinkti tinkamiausią gydymą, taip pat atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius pokyčius.