Inkstų ląstelių vėžio diagnostika

Inkstų vėžys dažnai aptinkamas netikėtai, kai žmogui dar nėra jokių nusiskundimų – daugiau nei pusė atvejų paaiškėja atliekant tyrimus dėl kitų sveikatos sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatomas inkstų vėžys, kokie tyrimai atliekami, kaip vertinama ligos stadija bei kuo ši liga gali apsimesti.

Kaip nustatomas inkstų vėžys

Dažniausiai inkstų vėžiu susirgę asmenys į gydytoją kreipiasi, kai pasireiškia tokie pokyčiai kaip kraujas šlapime ar netikėtas svorio kritimas. Pirmas žingsnis – kruopštus pokalbis apie simptomus, šeimos sveikatos istoriją ir rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ar ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas.

Apžiūrėdamas gydytojas gali ieškoti auglio požymių pilvo srityje. Kartais navikas pastebimas tik todėl, kad užspaudžia tam tikras venas ir sukelia kojų tinimą ar pakitimus vyro lytinių organų srityje.

Daugiau nei pusė inkstų vėžio atvejų nustatomi, kai planinėse vidaus organų nuotraukose visiškai atsitiktinai randama auglio židinių, nors žmogus nesiskundžia jokiais simptomais.

Kokie tyrimai taikomi

Laboratoriniai tyrimai

• Šlapimo tyrimas: Dažniausiai pirmiausia atliekamas šlapimo tyrimas, kuris gali parodyti kraujo pėdsakų.
• Bendras kraujo tyrimas: Sergant inkstų vėžiu dažnai nustatomas didesnis baltųjų kraujo kūnelių skaičius, rečiau – padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis (policitemija).
• Kiti tyrimai: Vertinami kraujo kalcio, kepenų ir inkstų veiklos rodikliai – ne tik diagnozei, bet ir tam, kad būtų parinktas saugiausias tyrimo ar gydymo būdas.

Vaizdiniai tyrimai

• Kompiuterinė tomografija (KT): Dažniausiai pirmasis ir pagrindinis tyrimas – kontrastinė KT – leidžia tiksliai išmatuoti auglio dydį ir išplitimą, bei įvertinti, ar liga yra išplitusi į aplinkinius audinius, limfmazgius.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Alternatyva KT, dažnai taikoma vaikams ar kai reikia išvengti jonizuojančios spinduliuotės. MRT geriau mato vietinį naviko išplitimą ir gali aptikti kraujo krešulius inkstų venose.
• Ultragarsas: Naudojamas tiek diagnozei nustatyti, tiek įvertinti kraujagyslių pažeidimą, dažnai kaip papildomas tyrimas po KT ar MRT.

Biopsija

Dažniausiai prieš pradedant gydymą atliekama biopsija – tai procedūra, kai specialia adata iš auglio paimamas audinio mėginys ir ištyriamas mikroskopu. Paprastai naudojama vietinė nejautra, kartais skiriama vaistų raminimui. Patologas nustato, ar ląstelės yra piktybinės, kokio tipo ir agresyvumo. Dažniausiai pasitaiko aiškių ląstelių karcinoma, rečiau – papilinė, chromofobinė ar labai reti augliai. Naviko agresyvumas žymimas skalėje nuo 1 iki 4 – kuo aukštesnė, tuo navikas elgiasi agresyviau.

Kartais papildomai atliekami tyrimai, kurie padeda numatyti, kaip liga reaguos į tam tikrus gydymo būdus, pavyzdžiui, imuninę terapiją.

Ligos stadijos nustatymas

Norint tiksliai įvertinti, kaip išplitusi liga, taikoma TNM sistema:

• T (navikas): Skaičius po raidės parodo auglio dydį ir išplitimą. Pavyzdžiui, T1 reiškia, kad navikas neišplitęs, mažesnis už 7 cm, T2 – didesnis, bet neišplitęs. T3 auglys jau perauga į kaimyninius audinius ar stambias venas, T4 – perauga į inkstą supančius audinius ar endokrininę liauką.
• N (limfmazgiai): N0 rodo, kad limfmazgiuose vėžio nėra, N1 – liga išplito į regioninius limfmazgius.
• M (metastazės): M0 – nėra tolimesnių išplitimo židinių, M1 – nustatytos metastazės kituose organuose ar tolimuose limfmazgiuose.

Pagal šią sistemą inkstų vėžys skirstomas į 0–4 stadijas, priklausomai nuo naviko dydžio, išplitimo ir metastazių. 0 stadijoje navikas dar neįaugęs į aplinkinius organus ir pašalintas dažniausiai būna visiškai išgydomas. Kuo aukštesnė stadija, tuo agresyvesnis ir išplitęs vėžys.

Liga taip pat vadinama recidyvuojančia, jei, pašalinus vėžį, jis po kurio laiko sugrįžta. Tokiu atveju nustatoma nauja stadija, kuri priklauso nuo to, ar navikas sugrįžo inkste, aplink jį ar kituose organuose.

Panašias ligas primenantys susirgimai

Inkstų vėžys dažnai vadinamas „didžiuoju imituotoju“, nes simptomai gali būti labai įvairūs, o naviko židinys gali būti supainiojamas su kitomis ligomis:

• Inkstų cistos ar policistozė: Gerybinės cistos dažnos, ypač vyresniems žmonėms.
• Gerybiniai inkstų augliai: Tokie kaip adenomos ar angiomiolipomos, panašūs į piktybinius, bet nėra vėžiniai.
• Kitų vėžių metastazės: Nors retai, tačiau kai kurie kiti vėžiai gali išplisti į inkstus, dažniausiai – plaučių vėžys.
• Kiti inkstų augliai: Yra ir kitos inkstų vėžio formos, pavyzdžiui, pereinamųjų ląstelių vėžys, kuris dažnai nustatomas arčiau inksto centro.
• Kitokios inkstų ligos: Kai kuriems ligoniams nustatomas inksto infarktas (dalies inksto žūtis dėl kraujotakos sutrikimo), inkstų supūliavimas ar šlapimo sąstovis, kurie gali atrodyti panašiai kaip auglys.

Profilaktika ir šeimos istorijos svarba

Kol kas nėra veiksmingų namuose atliekamų testų ar profilaktinės patikros, padedančios anksti aptikti inkstų vėžį. Tačiau apie 4% šios ligos atvejų siejama su paveldėtais sindromais – todėl labai svarbu žinoti savo šeimos ligų istoriją ir, jei reikia, pasitarti dėl genetinių tyrimų.

Nepaisant to, ar vėžys jaučiamas ar ne, svarbu laiku pasidalinti su gydytoju apie bet kokius pastebėtus negalavimus – net jei jie atrodo nereikšmingi. Kiekviena detalė gali būti itin svarbi laiku nustatant ligą ir, prireikus, greičiau pradėti gydymą.

Apibendrinimas

Daugiau nei pusė inkstų vėžio atvejų diagnozuojama tada, kai simptomų dar nėra – per įprastinius tiriamuosius tyrimus. Pajutus bet kokius neįprastus sveikatos pokyčius ar žinant rizikos veiksnius, svarbu nedelsti kreiptis į specialistus, nes laiku nustatyta liga leidžia tikėtis palankesnių gydymo rezultatų.