Artrito priežastys ir rizikos veiksniai

Artritas – tai bendra daugiau nei šimtui skirtingų ligų, kurios sukelia sąnarių uždegimą, pavadinimas. Dažniausiai pasitaikančios formos – osteoartritas, reumatoidinis artritas ir podagra. Ligos kilmė paprastai nėra vienareikšmė: dažnai ją lemia keli sutampantys veiksniai, tarp jų – amžius, genetika, gyvenimo būdas, organizmo autoimuniniai procesai, infekcijos ir traumos.

Dažniausi priežastys

Kiekviena artrito forma turi savo išskirtinių išsivystymo priežasčių ir rizikos veiksnių, tačiau yra keli pagrindiniai, kurie būdingi daugumai atvejų.

Amžiaus įtaka

Bėgant metams sąnarių kremzlės natūraliai dėvisi ir praranda gebėjimą atsinaujinti. Neretai pirmieji osteoartrito požymiai pastebimi žmonėms sulaukus 40–50 metų, tačiau kai kuriais atvejais liga gali prasidėti ir jaunesniame amžiuje.

Vis dėlto artritas nėra vien vyresnio amžiaus žmonių liga – ji gali pasireikšti ir vaikams, ir jauniems suaugusiesiems. Vaikams priežastys dažnai skiriasi, o beveik pusė vaikystėje pasireiškusių artrito atvejų su amžiumi išnyksta.

Sąnarių traumos

Anksčiau patirtos traumos gali pastūmėti artrito vystymąsi, ypač jei buvo pažeisti sąnarių paviršiai. Tipiškas pavyzdys – riešo ar kelio sąnario artritas po lūžių ar kitų sužalojimų, kai kaulai ir kremzlės nebepasiskirsto lygiai kaip anksčiau.

Infekcijos poveikis

Kai kurios bakterinės ar virusinės infekcijos gali pažeisti sąnario kremzles, sukelti audinių uždegimą ar net prasiskverbti iki sąnario vidaus. Ilgalaikės, kartojančiossi infekcijos, ypač susijusios su stafilokokais ar podagros paūmėjimais, padidina tikimybę susirgti artritu.

Autoimuniniai procesai

Tam tikroms artrito rūšims, kaip reumatoidinis ar psoriazinis artritas, būdinga, kad imuninė sistema puola ne svetimus mikroorganizmus, o paties žmogaus sąnarių audinius. Toks procesas dažnai yra nulemtas keliais tarpusavyje susijusiais veiksniais, tarp jų – genetiniu polinkiu ir galimais išoriniais aplinkos veiksniais.

Genetinis polinkis

Mokslininkai pastebi, kad kai kurių artrito formų rizika paveldima. Pavyzdžiui, psoriazės ar psoriazinio artrito atvejais apie 40% žmonių turi artimųjų, kurie taip pat serga šiomis ligomis.

• Yra žinomų genetinių žymenų, susijusių su reumatoidiniu artritu, tokių kaip HLA-B27 ir HLA-DR4.
• Genų variantai, tokie kaip STAT4, TRAF1, C5 ir PTPN22, gali lemti uždegiminių procesų aktyvumą ir ligos progresavimą.

Podagros išsivystymą taip pat gali lemti paveldėtos mutacijos, turinčios įtakos šlapimo rūgšties išsiskyrimui per inkstus. Panašiai ir osteoartritas gali būti susijęs su keliomis paveldimomis genų variacijomis – kuo daugiau tokių veiksnių, tuo didesnė rizika.

Be to, pastebėta, kad osteoartritas, reumatoidinis artritas ir fibromialgija dažniau pasitaiko moterims, o podagra – vyrams, nors kodėl taip yra, iki galo neišaiškinta.

Gyvenimo būdo įtaka

Daugelį artrito rūšių veikia tai, kaip rūpinamės savo kūnu kiekvieną dieną. Netikę įpročiai ar kai kurios profesinės veiklos gali ilgainiui padidinti sąnarių pažeidimų riziką.

• Antsvoris reikšmingai apkrauna klubų, kelių sąnarius ir skatina uždegiminius procesus, dėl kurių kremzlės dėvisi sparčiau.
• Nuolatinis sunkumų kilnojimas, monotoniški judesiai ar intensyvi fizinė veikla taip pat ilgainiui gali sukelti sąnarių mikrotraumas.
• Skausmingi pokyčiai dažnai ištinka tiems, kurie sportuoja profesionaliai arba užsiima didelio intensyvumo veiklomis, kur sąnariams tenka smūginiai krūviai, kaip ilgų nuotolių bėgimas ar kontaktiniai sportai.
• Neretai net ir nedidelė, bet ilgai kartojama veikla – pavyzdžiui, nuolatinis svirties ar vežimėlio stūmimas – bėgant metams gali paveikti sąnarių struktūrą.

Kita vertus, reguliarus ir saikingas judėjimas prisideda prie stiprių raumenų aplink sąnarį formavimosi, todėl sąnariams tenka mažesnis krūvis ir jie geriau apsaugomi nuo pažeidimų.

Rūkymas blogina kraujotaką ir padidina riziką susirgti reumatoidiniu artritu, taip pat gali apsunkinti jau esančios ligos eigą.

Podagros atveju svarbus mitybos pasirinkimas – kai kurie maisto produktai, ypač turintys daug purinų, arba tam tikri vaistai, skatina šlapimo rūgšties kaupimąsi ir gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.

Kas sukelia artritą?

Tikslūs artrito atsiradimo mechanizmai vis dar nėra iki galo atskleisti. Aišku viena – keli svarbiausi veiksniai yra natūralus sąnarių dėvėjimasis su amžiumi, genetinis polinkis, nutukimas, rūkymas, anksčiau patirtos traumos ir kiti gyvenimo būdo ypatumai – visi šie faktoriai gali vienas su kitu persipinti.

Kada įprastai pasireiškia artritas?

Didžioji dalis artrito diagnozių keliamas žmonėms nuo vidutinio amžiaus arba vyresniems. Tačiau artritas gali išsivystyti ir jauniems – apie 7% gyventojų nuo 18 iki 44 metų jaučia ankstyvuosius simptomus. Vaikų artrito priežastys įvairios, o kone pusė iš jų iki pilnametystės praeina savaime.

Ar artritas yra užkrečiamas?

Pats artritas nėra užkrečiama liga. Kai kurios rūšys, tokios kaip reaktyvinis ar infekcinis artritas, gali išsivystyti dėl infekcijos, tačiau nuo žmogaus žmogui pati artrito liga neperduodama.

Ką verta žinoti kiekvienam?

Artrito atsiradimui ir eigai įtakos turi ne vienas, o daugybė veiksnių. Ne visus juos pavyks kontroliuoti, tačiau gyvenimo būdo keitimas ir rūpinimasis savimi dažnai padeda pristabdyti ligos progresavimą ir išlaikyti gerą savijautą. Kuo nuosekliau laikysitės prevencinių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad prireikus gydymo, jis bus efektyvus ir ilgainiui leis džiaugtis didesniu judrumu.