Hodžkino limfomos diagnostika

Hodžkino limfoma – tai vėžys, kuris prasideda limfinėje sistemoje. Ši liga gana retai pasitaiko, bet dažniausiai diagnozuojama jauniems žmonėms. Ankstyvas atpažinimas ir tiksli diagnostika yra ypač svarbūs – būtent tai gali nulemti gydymo sėkmę ir galutinius rezultatus.

Kaip pasireiškia Hodžkino limfoma?

Pirmieji ligos požymiai dažnai būna sunkiai atpažįstami. Nemažai pacientų skundžiasi nepaaiškinamu svorio kritimu, ilgai trunkančiais karščiavimais, gausiu naktiniu prakaitavimu ar nuolatiniu nuovargiu. Taip pat gali pasireikšti nuolatinis kosulys, nepraeina pilvo skausmas ar atsiranda neskausmingas limfmazgių, ypač kakle, pažastyse ir kirkšnyse, padidėjimas.

Savikontrolė – ką galima pastebėti patiems?

Nors namuose atlikti specialių testų šiai ligai diagnozuoti nėra, tačiau dėmesys kūno pokyčiams itin svarbus. Vertėtų atkreipti dėmesį į netikėtai atsiradusius patinimus limfmazgių srityje. Net ir nesant kitų simptomų, pastebėjus neskausmingą ir nepraeinantį limfmazgių padidėjimą, svarbu tai aptarti su medikais.

Kuo svarbus klinikinis tyrimas?

Diagnozės tikslumui ir gydymo pasirinkimui itin reikšmingas išsamus gydytojo apžiūra bei laboratoriniai tyrimai. Dažniausiai pirmiausiai atliekama fizinė apžiūra: gydytojas apčiupinėja limfmazgius, įvertina, ar nėra jų padidėjimo kakle, pažastyse, kirkšnyse, taip pat apžiūri blužnį ir kepenis. Svarbu aptarti ne tik dabartinius simptomus, bet ir šeimos ligų istoriją bei galimus rizikos veiksnius.

Pagal apžiūros rezultatus nusprendžiama, kokių papildomų tyrimų reikėtų. Prireikus pacientas siunčiamas specialistų konsultacijai.

Kraujo ir laboratoriniai tyrimai

Po pirminės apžiūros dažniausiai skiriami bendrieji kraujo tyrimai, kurie padeda įvertinti raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių, trombocitų kiekį, taip pat kepenų bei inkstų funkciją. Svarbesni kraujo tyrimai, kurie gali būti naudingi Hodžkino limfomos atveju:

• Bendras kraujo tyrimas (apima visų kraujo kūnelių kiekį ir kokybę).
• Eritrocitų nusėdimo greitis (rodo uždegiminius procesus ar ligą organizme).
• Laktatdehidrogenazės (LDH) kiekis (padidėjusio kiekio tikimybė rodo galimus audinių pakitimus).
• Atitinkamai vertinama ir infekcijų, pavyzdžiui, ŽIV ar hepatito, rizika, nes tai gali turėti reikšmės gydymui.

Jei limfmazgių padidėjimas nepraeina ar mažai reaguoja į gydymą, atliekama limfmazgio biopsija – paimamas audinio mėginys tyrimui, kad būtų tiksliai nustatyta limfomos rūšis. Dažnai biopsijai įtariant vėžio plitimą gali būti paskirta ir kaulų čiulpų biopsija.

Kaip atliekami vizualiniai tyrimai?

Ligai diagnozuoti ir jos išplitimui įvertinti taikomi specialūs vaizdiniai tyrimai. Pagal klinikinę situaciją gydytojas gali paskirti šiuos tyrimus:

• Krūtinės ląstos rentgenograma
• Kompjuterinė tomografija (KT)
• Pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos (PET-KT) tyrimas
• Magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas

Kaulų skenavimas paprastai rekomenduojamas tik tuo atveju, jei kraujo tyrimuose ar simptomuose įtariama vėžio išplitimas į kaulus.

Kada reikalingi papildomi tyrimai?

Jeigu simptomai ar tyrimų rezultatai gali būti būdingi ir kitoms ligoms, svarbu atlikti diferencinę diagnostiką. Yra nemažai ligų, galinčių sukelti limfmazgių patinimą ar kitus panašius simptomus. Tarp jų:

• Kitos limfomų rūšys
• Leukemija
• Auglys liaukose
• Sėklidžių vėžys
• Kaklo cistos
• Infekcijos (pavyzdžiui, mononukleozė)
• Sarkoidozė arba autoimuniniai susirgimai
• Citomegalo virusas
• Pozymiai parazitinės infekcijos (pvz., toksoplazmozė)

Limfmazgių didėjimas dažnai susijęs su įvairiais virusais ar bakterijomis, grybelinėmis ar parazitinėmis infekcijomis. Taigi reikalingas nuoseklus ir pagrįstas diagnostinis ištyrimas.

Ką reikėtų žinoti apie simptomus?

Liga pagal simptomus skirstoma į dvi grupes. Viena jų – kai reikšmingų simptomų nėra, kita – kai pasireiškia naktinis prakaitavimas, karščiavimas ar stiprus svorio kritimas. Pastarieji požymiai, vadinami B simptomais, turi įtakos ligos stadijavimui ir tolesniai gydymo eigai.

Kodėl svarbus greitas kreipimasis į gydytoją?

Nors dažnai limfmazgių padidėjimas ar kiti simptomai nebūna susiję su vėžiu, jų ignoruoti neverta. Pastebėjus nerimą keliančius pokyčius, svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau gydymo galimybių ir geresnių išeičių tikėtis.