Ar vėlyvoji diskinezija yra išgydoma?

Tardivinė diskinezija – tai judesių sutrikimas, kuris atsiranda kaip ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimo šalutinis poveikis. Ji pasireiškia nekontroliuojamais veido ar kūno judesiais, pavyzdžiui, veido mimikavimu, nevalingu lūpų laižymu ar kartojamais judesiais rankose ir kojose. Ši būklė dažniausiai atsiranda vartojant antipsichotinius ar nervų sistemą veikiančius vaistus ilgą laiką, o jos grįžtamumas priklauso nuo daugelio veiksnių – dažniausiai nuo vaisto vartojimo trukmės ir stiprumo.

Kodėl atsiranda tardivinė diskinezija

Pirmą kartą šios būklės atvejai buvo pastebėti žmonėms, gydytiems ankstyvosios kartos antipsichotikais. Tokie vaistai, veikiantys kaip neuroleptikai, sumažina dopamino veiklą smegenyse. Tai padeda suvaldyti psichozės, šizofrenijos ar kitų nervų sistemos sutrikimų simptomus, tačiau ilgalaikis poveikis dopamino receptoriams gali pakeisti tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už valingus judesius.

Rizika ypač didelė vartojant tipinius, senesnės kartos antipsichotikus, tarp kurių yra chlorpromazinas, haloperidolis, flufenazinas ir kiti. Modernesni, naujos kartos vaistai, žinomi kaip atipiniai antipsichotikai, tokie kaip klozapinas, olanzapinas ar kvetiapinas, taip pat gali lemti diskineziją, nors ši rizika kiek mažesnė.

Veiksniai, padidinantys riziką

Ne tik tipiniai antipsichotikai gali sukelti diskineziją. Pastaraisiais dešimtmečiais prie šios būklės vystymosi siejami ir kiti vaistai, pavyzdžiui:

• Vaistai nuo virškinimo sutrikimų (metoklopramidas)
• Antidepresantai (amitriptilinas, fluoksetinas, sertralinas ir kiti)
• Preparatai nuo Parkinsono ligos (levodopa)
• Prieštraukuliniai vaistai (fenitoinas, fenobarbitalis)
• Nuotaiką stabilizuojantys medikamentai (liitis ir kt.)

Didžiausią grėsmę kelia ne tik pati vaisto rūšis, bet ir jo dozė bei vartojimo trukmė. Be to, jautrumas diskinezijai dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, moterims, asmenims, patyrusiems smegenų traumą, ar sergantiems demencija.

Pirmieji tardivinės diskinezijos požymiai

Tardivinė diskinezija paprastai vystosi lėtai. Pradžioje pasireiškiantys požymiai – tokie kaip nevalingi veido raumenų trūkčiojimai, lūpų „čiulpimas”, liežuvio kišimas ar dažnas mirksėjimas – gali būti lengvai praleisti, kol simptomai ryškėja ir tampa sunkiau kontroliuojami. Nereti ir nestedami rankų, kojų ar net viso kūno judesiai.

Kaip sumažinti riziką susirgti

Svarbiausia diskinezijos prevencija – vartoti antipsichotikus tik tiek, kiek būtina, ir kuo trumpiau. Dažniausiai gydytojai stengiasi parinkti mažiausią efektyvią dozę ir sekti paciento būklę. Prireikus ilgesnio gydymo, dažnai renkamasi modernesnis antipsichotikas, nes jų poveikis motorinei sistemai silpnesnis. Taip pat nuolat stebimi ir ankstyvieji požymiai, kad prireikus iškart būtų keičiama vaistų schema.

Keletas tyrimų užsimena, kad kartu su antipsichotikais vartojamas vitamino E papildas gali sumažinti diskinezijos riziką arba sulėtinti būklės progresavimą. Tačiau ši priemonė netinka ligai išsivysčius – kai simptomai jau išryškėja, vitamino E nauda jų slopinimui nenustatyta.

Galimybė sustabdyti ar atkurti pažeidimus

Kuo anksčiau pastebimi pirmieji diskinezijos požymiai ir nutraukiamas sukeliantis vaistas, tuo didesnė tikimybė, kad simptomai susilpnės ar net išnyks. Tačiau dažnai šie nekontroliuojami judesiai pradžioje supainiojami su paprastais įpročiais ar laikinais sindromais, taip praleidžiant ankstyvą diagnozę.

Duomenys rodo, kad tik nedidelei daliai žmonių, kuriems buvo nutraukti sukeliantys vaistai, simptomai išnyksta visiškai. Kartais tam prireikia net kelerių metų. Dažnu atveju pokyčiai išlieka visam laikui, ypač jei vaistai vartoti ilgai.

Naujausi gydymo būdai

Dar visai neseniai gydytojų arsenale praktiškai nebuvo efektyvių priemonių diskinezijos valdymui – ankstesnės pagalbinės priemonės dažnai nepadėdavo, o nutraukus ar keičiant vaistą, būklė ne visada pagerėdavo.

Situacija pagerėjo, kai pasirodė naujos kartos vaistai, veikiantys dopamino reguliavimo sistemą smegenyse. Šiuo metu diskinezijai gydyti skiriamos dvi pagrindinės veikliosios medžiagos: valbenazinas ir deutetrabenazinas. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šios priemonės gali sumažinti ar net visiškai panaikinti simptomus beveik pusei pacientų per keturias–šešias gydymo savaites.

Santrauka

Tardivinė diskinezija – tai ilgalaikio kai kurių vaistų vartojimo pasekmė, pasireiškianti nevalingais kūno judesiais. Paprastai ši būklė būna ilgalaikė, tačiau kai kuriais atvejais simptomai palengvėja nutraukus sukeliantį medikamentą arba pritaikius naujus specialius vaistus. Rizika susirgti sumažėja, jei vaistai vartojami tik būtinu mastu ir kuo trumpiau, atidžiai stebint paciento sveikatą.