Pirmieji vėlyvosios diskinezijos požymiai

Tardivinė diskinezija – tai neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia nevalingais, pasikartojančiais judesiais veide, liemenyje ir galūnėse. Šie judesiai kyla kaip ilgalaikis kai kurių vaistų, blokuojančių dopamino receptorius smegenyse, vartojimo šalutinis poveikis. Nors pasitaiko, kad simptomai būna vos pastebimi, ilgainiui jie progresuoja ir gali gerokai paveikti gyvenimo kokybę.

Kas yra tardivinė diskinezija

Ši būklė dažniausiai išsivysto žmonėms, ilgai vartojantiems vaistus nuo psichikos ar neurologinių sutrikimų. Tardivinės diskinezijos esmė – nevalingų judesių atsiradimas dėl to, kad kai kurie medikamentai ilgainiui sutrikdo dopamino, nervuose veikiančios medžiagos, balansą. Kartais tai nutinka ir skiriant vaistus nuo virškinimo trakto ligų ar kai kurių kitų sveikatos problemų.

Pirmieji požymiai

Ankstyvoje stadijoje tardivinė diskinezija dažnai nekrenta į akis nei pačiam žmogui, nei aplinkiniams. Dažniausi pirmi simptomai – nevalingi veido judesiai. Galimi ženklai:

• Lūpų čepsėjimas ar laižymas
• Nevalingas liežuvio rodymas
• Grimasos
• Dažnas akių mirksėjimas
• Burnos įtraukinėjimas
• Kaklo vartymas
• Netikėti rankų, kojų trūkčiojimai

Kaip pasireiškia judesiai liemenyje ir galūnėse

Ne visuomet pasireiškia tik veido raumenų judesiai. Gali atsirasti ir kitų požymių:

• Greiti, nevalingi rankų, kojų ar liemens judesiai
• Pirštų vingiavimas ar neramių judesių banga
• Kūno siūbavimas į šonus

Sunkesni simptomai ir jų poveikis

Iš pradžių tardivinė diskinezija dažniausiai pasireiškia lengvais simptomais, tačiau ilgainiui šie judesiai gali tapti stipresni ir imti trikdyti kasdienį gyvenimą. Ryškūs judesiai ar stiprus raumenų įsitempimas gali trukdyti kalbėti, miegoti, net sukelti fizinį skausmą.

Be raumenų simptomų, sunkesnė ligos forma neretai paveikia ir psichologinę būseną – atsiranda gėda, nerimas, gali silpnėti pasitikėjimas savimi, žmogus ima vengti socialinių situacijų.

Kokie vaistai dažniausiai sukelia tardivinę diskineziją

Dažniausiai sutrikimą iššaukia ilgai vartojami vaistai nuo psichikos sutrikimų, tačiau tai gali nutikti ir vartojant:

• Triciklius antidepresantus
• Selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius
• Monoaminooksidazės inhibitorius
• Kai kuriuos prieštraukulinius (priešepilepsinius) vaistus
• Antihistamininius vaistus
• Vaistus nuo nerimo
• Vaistus nuo maliarijos

Nuo ilgo antipsichotikų vartojimo apie ketvirtadaliui žmonių išsivysto šie simptomai, kai kuriais atvejais pokyčiai būna negrįžtami. Tačiau būtent šie vaistai dažnai reikalingi pagrindinei ligai valdyti.

Kaip atpažinti ir diagnozuoti

Diagnozė dažniausiai nustatoma tada, kai simptomai neišnyksta ilgiau kaip mėnesį nutraukus vaisto vartojimą. Vertinimui dažnai taikoma speciali skalė, kuria gydytojas objektyviai įvertina judesių tipą, jų plitimą kūne ir sunkumą. Skalė taip pat atspindi, kiek žmogus pats suvokia judesius ir kiek jie trikdo kasdienybę.

Kartais gydytojas gali rekomenduoti ir papildomus tyrimus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją ar smegenų magnetinį rezonansą, kad atmestų kitas galimas ligas ar pažeidimus.

Kada ir kaip vystosi simptomai

Paprastai pirmieji tardivinės diskinezijos simptomai išryškėja praėjus vieneriems ar dvejiems metams nuo vaistų, slopinančių dopaminą, vartojimo pradžios. Retai pasitaiko, kad judesiai prasidėtų anksčiau nei po trijų mėnesių.

Ši būklė vystosi iš lėto – simptomai paprastai prasideda silpni ir laikui bėgant stiprėja.

Išvada

Tardivinė diskinezija – tai nevalingų, pasikartojančių judesių sindromas, galintis pasireikšti veide, liemenyje ar galūnėse. Nors ankstyvieji ženklai dažnai būna silpni, jų nepastebėti nereikėtų. Svarbu laiku atkreipti dėmesį į pasikartojantį lūpų čepsėjimą, liežuvio rodymą, dažną mirksėjimą ar nevalingų judesių suaktyvėjimą.

Jeigu jaučiate šiuos simptomus, pravartu aptarti savo būklę su gydytoju – laiku pastebėjus pokyčius, galima rasti sprendimų, padedančių pagerinti gyvenimo kokybę. Net jeigu liga tiesiogiai negresia gyvybei, ji lemia socialinius bei emocinius iššūkius, todėl svarbus artimųjų palaikymas ir, jei reikia, psichologinė pagalba.