Kaip pasiruošti kolonoskopijai ir žarnyno valymui

Kolonoskopijos pasirengimas yra būtinas žingsnis, norint tinkamai atlikti procedūrą ir užtikrinti, kad gydytojas galėtų aiškiai apžiūrėti žarnyno sieneles. Pagrindinis tikslas – maksimaliai išvalyti storąją žarną nuo išmatų, pasitelkiant įvairias laisvinamąsias priemones ir laikantis specialios dietos. Nors preparatų pasirinkimas platus, svarbiausia pasirinkti tą metodą, kuris jums tinkamiausias ir kurį sugebėsite pabaigti iki galo.

Pasirengimo tipai

Kolonoskopijos pasirengimo metu dažniausiai naudojama viena arba kelios laisvinamosios medžiagos, papildomai geriami elektrolitų tirpalai norint išvengti dehidratacijos. Elektrolitai, tokie kaip natris, kalis ar kalcis, palaiko organizmo skysčių balansą.

Preparatai būna įvairūs: vieni reikalauja išgerti didelį tūrį specialaus tirpalo, kiti ribojasi mažesniu kiekiu ar net tabletėmis. Pavyzdžiui, polietilenglikolio (PEG) ir elektrolitų mišiniai paprastai sumaišomi su keliomis litrų vandens ir geriami porcijomis, vadovaujantis aiškiomis intervalų rekomendacijomis. Mažesnio tūrio, bet stipresni preparatai geriami dalimis – dalis dozės sunaudojama išvakarėse, o kita dalis – prieš pat procedūrą. Kai kurios priemonės tiekiamos tabletėmis ar paruoštu skysčiu. Skysčius ir vaistus gydytojas parenka atsižvelgdamas į jūsų sveikatos būklę, ypač jei yra inkstų ar širdies problemų.

Kaip planuojamas pasirengimas

Pasirengimą reikia pradėti ne tik išvakarėse – kai kuriuos dalykus reikėtų pradėti kontroliuoti net keletą dienų prieš tyrimą. Dažniausiai rekomenduojama keisti mitybą ir atsisakyti tam tikrų vaistų pagal gydytojo nurodymus. Paprastai likus kelioms dienoms iki kolonoskopijos skiriama mažai skaidulų turinti dieta, o dieną prieš tyrimą – tik skaidrūs skysčiai, kuriuose nėra raudonų ar oranžinių dažiklių.

Pasirengimo eiga valanda po valandos

• Likus kelioms dienoms: pradedama laikytis mažai skaidulų reikalaujančios dietos, ribojami nepageidaujami vaistai ar papildai.
• Diena prieš procedūrą: paruošimas žarnynui paprastai prasideda nuo ryto – galima lengvi pusryčiai, vėliau leidžiama vartoti tik skaidrius gėrimus. Vakare pradedama gerti paruoštas laisvinamąsias priemones arba vartoti tabletes pagal instrukcijas.
• Tą patį vakarą: dažnai išgėrus pirmąją dozę laisvinamojo tirpalo, prasideda dažnos skystos išmatos ir tualeto reikės bent kelias valandas.
• Procedūros rytas: jei naudojama dalinė (split) schema, antroji dozė išgeriama ryte, kelioms valandoms likus iki tyrimo. Vartojamų gėrimų skaidrumas ir išmatų spalva parodo, ar žarna pakankamai išvalyta – švarus rezultatas paprastai yra šviesiai gelsvas ar bespalvis skystis.
• Prieš procedūrą: svarbu tiksliai laikytis nurodymų, kada reikia nutraukti gėrimus (paprastai 2–4 val. iki tyrimo). Kai kurie vaistai leidžiami su keliais gurkšniais vandens.
• Po kolonoskopijos: kai tyrimas baigtas, dažniausiai leidžiama atsigerti ir užkąsti. Greitai atgavus jėgas, galima lengvai pavalgyti.

Ką valgyti ir ko vengti

Dar kelias dienas iki tyrimo patariama pašalinti iš raciono sunkiai virškinamus produktus – šviežius vaisius, daržoves, grūdines kultūras, riešutus ir sėklas. Rekomenduojama apsiriboti lengvai virškinamais, mažai skaidulų turinčiais produktais. Prieš tyrimą pereinama prie tik skaidrių skysčių (sultiniai, obuolių, vynuogių ar limonado sultys be dažiklių, nesaldinta arbata ir kava be pieno, limonadiniai gėrimai, želė be raudonos ar oranžinės spalvos).

Svarbu atsisakyti kieto maisto iškart pradėjus vartoti skaidrių skysčių dietą. Be to, kad galėtumėte išgerti daugiau skysčių ir jaustis gerai, turėti įvairių skonio pasirinkimų gali padėti išvengti nuovargio dėl pilvo švarinimo proceso.

• Nesaldinta juoda kava
• Skaidrus sultinys ar sultinio kubelių tirpalai
• Obuolių, baltųjų vynuogių, baltųjų spanguolių sultys, limonadas
• Skaidrios želė, ledukai, ledinukai (be raudonų ar oranžinių dažiklių)
• Saldainiai, batonėliai ar kramtomosios guminės
• Gazuoti gėrimai (be raudonų ar oranžinių atspalvių), sodos vanduo
• Skaidrūs izotoniniai gėrimai
• Arbata (be pieno ar grietinėlės)

Vandeningas viduriavimas yra natūrali pasirengimo dalis, bet svarbu nepamiršti nuolat gerti, kad išvengtumėte dehidratacijos. Simptomai, tokie kaip nuovargis, troškulys ar retesnis šlapinimasis, gali signalizuoti apie skysčių trūkumą.

Pasirengimo nauda

Procedūros sėkmei labai svarbu, kad storosios žarnos sienelės būtų švarios. Tiktai tuomet gydytojas mato visas detales, gali laiku aptikti polipus, uždegimus ar kitas galimas problemas.

Polipai – tai dariniai žarnyne, kurie gali tapti vėžinių susirgimų priežastimi. Procedūros metu juos pašalinus, sumažinama žarnyno vėžio rizika. Jei žarna neišvalyta iki galo, polipai ar kiti pakitimai gali likti nepastebėti, todėl tyrimą gali prireikti kartoti anksčiau nei planuota.

Standartiškai profilaktinė kolonoskopija kartojama kas 10 metų, jei nėra jokių pakitimų. Jei aptinkami polipai ar yra kitų rizikos veiksnių, tyrimai gali būti atliekami dažniau.

Pabaiga: kada baigiasi pasirengimas?

Pasirengimas laikomas baigtu, kai visos paskirtos dozės yra išgertos. Nepaisant to, poreikis dažniau lankytis tualete gali išlikti iki pat tyrimo pradžios.

Bendra taisyklė – vadovautis individualiomis gydytojo instrukcijomis ir jei kiltų klausimų dėl laiko ar pasirengimo būdo, juos aptarti iš anksto. Dažnai pasirengimas vykdomas dviem dalimis – išvakarėse ir prieš pat tyrimą. Šis būdas įprastai užtikrina geriausią rezultato kokybę.

Santrauka

Kolonoskopijos pasirengimas – svarbus procesas, kuris priklauso nuo pasirinkto paruošiamojo metodo ir laikymosi gydytojo rekomendacijų. Svarbiausia iš anksto susipažinti su nuoseklia instrukcija, rinktis tokį būdą, kurį lengviausia įvykdyti, ir nedvejoti pasikonsultuoti dėl alternatyvų. Išvalyta žarna leidžia gydytojui tiksliai apžiūrėti žarnyną, surasti polipus ar kitus pakitimus ir užtikrinti jūsų sveikatą ateityje.