Juostinės pūslelinės gydymas

Juostinė pūslelinė (herpes zoster) – tai liga, kurią sukelia vėjaraupių virusas, po daugelio metų ir vėl suaktyvėjęs organizme. Liga paprastai pasireiškia skausmingu bėrimu, dažniausiai apimančiu liemens ar krūtinės sritį, tačiau retais atvejais gali pažeisti ir akis – tokiu atveju labai svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, kad būtų išvengta nuolatinės regos žalos.

Kaip atpažinti ligos simptomus

Juostinės pūslelinės pradžia dažnai būna nepastebima: jaučiamas nuovargis, pakyla lengva temperatūra, atsiranda dilgčiojimo ar perštėjimo pojūtis odoje. Netrukus skaudamą sritį užkloja raudonos dėmelės, kurios virsta niežtinčiomis pūslelėmis. Dažniausias skundas – deginantis, aštrus skausmas, kartais trunkantis net kelis mėnesius. Tokiu atveju gali išsivystyti pogrindinė neuralgija – po bėrimo užsilikęs stiprus skausmas.

Kas sukelia juostinę pūslelinę

Šios ligos priežastis yra tas pats virusas, kuris sukelia vėjaraupius – varicella-zoster. Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka neaktyvus nervuose daugelį metų. Esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, nusilpus imuninei sistemai ar patiriant stresą, virusas gali vėl suaktyvėti ir pasireikšti juostine pūsleline.

Diagnozės nustatymas

Diagnozuoti ligą dažniausiai pakanka apžiūrėti būdingus bėrimus bei įvertinti paciento simptomus. Jei įtariama, kad pažeista akių sritis arba bėrimas neįprastas, gali būti atliekami papildomi tyrimai.

Veiksmingi gydymo būdai

Kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo lengvesnė ligos eiga. Pagrindinis vaistas – antivirusiniai preparatai, kurie ne tik palengvina simptomus, bet ir padeda greičiau sugyti odai. Antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras, famcikloviras ar valacikloviras, veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo atsiradimo.

Prireikus gydytojas skiria ir kitų vaistų – kortikosteroidų (jei pažeisti veido ar akių nervai), opioidinių preparatų stipriam skausmui malšinti (trumpalaikiam vartojimui), taip pat vaistų nerviniam skausmui slopinti: tam kartais naudojami vaistai nuo epilepsijos, tokie kaip gabapentinas ar pregabalinas, ir tam tikri antidepresantai.

Neskiriami vaistai nuo skausmo

Nedideliam ar vidutinio stiprumo skausmui malšinti tinka įprasti, be recepto parduodami vaistai – paracetamolis, ibuprofenas ar kitos nesteroidinės priešuždegiminės priemonės. Esant stipriam niežuliui, galima vartoti antihistamininių vaistų, pavyzdžiui, difenhidramino. Vietiniam naudojimui patariama rinktis kalamino losjoną ar specialias lidokaino priemones, kurios trumpam numalšina skausmą ir niežėjimą.

Kai kuriais atvejais gali padėti kapsaicino kremas, tačiau jį tepant būtina mūvėti pirštines ir saugotis, kad nedidelė jo dalis nepatektų ant gleivinių ar pažeistos odos. Lidokaino preparatai naudojami tik tuomet, kai odos pažeidimai jau užgiję.

Pagalba namuose ir gyvenimo būdo korekcijos

Gydant juostinę pūslelinę svarbu pasirūpinti savimi ir palengvinti kasdienius varginančius simptomus. Štai keletas patarimų:

• Švelniai vėsinkite pažeistas vietas drėgnu kompresu – tai padeda sumažinti skausmą bei niežulį.
• Venkite aptemptų ir sintetikos drabužių – dėvėkite laisvą, natūralaus pluošto rūbą, kuris nedirgina odos.
• Kruopščiai plaukite rankas po kontakto su bėrimu, kad išvengtumėte viruso plitimo kitiems.
• Nepamirškite ilsėtis ir pakankamai išsimiegoti. Prireikus skirkite laiko trumpai dienos poilsio pertraukėlei.
• Stenkitės valgyti įvairų bei maistingą maistą, mažinkite daug riebalų ir cukraus turinčių produktų vartojimą.
• Lengvai pasimankštinkite – net trumpas pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai gali padėti pagerinti savijautą.
• Venkite artimo kontakto su žmonėmis, kurie niekada nesirgo vėjaraupiais, ypač su kūdikiais, nėščiosiomis ar imunitetą silpninančiais žmonėmis.
• Ieškokite veiklų, kurios padeda atsipalaiduoti ir nukreipia dėmesį nuo nemalonių pojūčių – skaitykite, klausykitės muzikos, užsiimkite mėgstamu hobiu.

Alternatyvūs gydymo metodai

Kai kurie žmonės išbando ir papildomas nemedikamentines priemones – vienas iš tokių yra transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS). Šis metodas padeda sutrikdyti skausmo signalų perdavimą nervais ir sumažina nemalonius pojūčius. Tačiau naudojant kitus alternatyvius preparatus, pavyzdžiui, proteolitinius fermentus (bromelainą ar papainą), verta būti atsargiems – mokslinių įrodymų apie jų veiksmingumą kol kas nėra pakankamai daug.

Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus ar alternatyvias priemones, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei esate alergiški ananasui ar papajai.

Išvados

Juostinė pūslelinė gali stipriai paveikti kasdienybę, tačiau šiuolaikinė medicina siūlo įvairių būdų nemaloniems simptomams suvaldyti – tiek vaistinių preparatų, tiek priemonių, kurios prieinamos namuose. Svarbu pradėti gydymą kuo greičiau ir nepamiršti pasirūpinti bendra sveikata: pakankamai ilsėtis, sveikai maitintis, vengti streso. Efektyvi apsauga nuo ligos – skiepai nuo juostinės pūslelinės, kurie stipriai sumažina ne tik susirgimo tikimybę, bet ir skausmo riziką, jei liga vis dėlto išsivystytų.