Kas yra mononukleozė?

Infekcinė mononukleozė, dar vadinama „bučiavimosi liga“, – tai virusinė infekcija, kuri dažniausiai kyla dėl Epstein-Barr viruso (EBV). Šis virusas lengviausiai plinta per seiles, todėl labiausiai rizikuoja tie, kurie dalijasi asmeniniais daiktais ar artimai kontaktuoja. Nors virusas perduodamas gana lengvai, jis nėra toks užkrečiamas kaip kai kurie oro lašeliniu būdu plintantys susirgimai, pavyzdžiui, peršalimas.

Priežastys

Mononukleozę dažniausiai sukelia Epstein-Barr virusas, kuriam būdingas ilgas inkubacinis laikotarpis – pirmieji požymiai gali pasireikšti net po keturių–aštuonių savaičių nuo užsikrėtimo. Dažniausiai liga pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, tačiau užsikrėsti gali visi, kurie kontaktuoja su užsikrėtusiojo seilėmis.

Kaip plinta infekcija

EBV aktyviai dauginasi seilėse, todėl pagrindinis užsikrėtimo kelias – artimas fizinis kontaktas ir įvairių asmeninių daiktų, liečiančių lūpas ar burną, dalijimasis. Tai gali būti bučiniai, bendri valgymo įrankiai, gertuvės, šiaudeliai ar net dantų šepetėliai. Nors virusas neretai vadinamas „moksleivių ir studentų liga“, juo užsikrečiama ne tik per bučinius – pavojinga net ir trumpam pasinaudoti svetimu puodeliu.

Simptomai

Mononukleoze sergantiems žmonėms būdingas didelis nuovargis ir silpnumas. Taip pat dažnai pasireiškia galvos ir kūno skausmai. Pagrindiniai simptomai yra:

• Karščiavimas
• Gerklės skausmas (dažnai vadinamas angina)
• Padidėję limfmazgiai

Kai kuriems žmonėms odą išberia vadinamoji „mono bėrimo“ forma. Šis bėrimas būna labai įvairus – kai kada primena tymų ar avilių išbėrimą, kartais matomi smulkūs rausvi ar net rudai violetiniai taškeliai.

Ligos eiga ir stadijos

Mononukleozės eiga skirstoma į kelias stadijas. Inkubacinis laikotarpis – vidutiniškai šešios savaitės. Po to prasideda:

• Pradinė stadija – trunka apie 3–5 dienas, kai jaučiami pirmieji, lengvi simptomai.
• Ūmioji fazė – tęsiasi nuo 2 iki 6 savaičių, tada pasireiškia stipriausi ligos požymiai.
• Atsigavimo laikotarpis – simptomai pamažu slopsta, tačiau nuovargis gali lydėti net 3–6 mėnesius.

Didžioji dauguma žmonių mononukleoze suserga vieną kartą, dažniausiai paauglystėje ar jaunystėje. Vis dėlto retkarčiais gali pasikartoti lėtinė ligos forma, jei EBV lieka aktyvus organizme.

Kaip atpažinti mononukleozę?

Ligos diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis simptomais ir gydytojo apžiūra. Kartais atliekami kraujo tyrimai, kurie leidžia nustatyti padidėjusių baltųjų kraujo kūnelių kiekį arba aptikti EBV antikūnus, patvirtinančius infekciją.

Gydymo principai

Mononukleozę sukelia virusas, todėl antibiotikai šiai ligai neveiksmingi. Geriausias būdas pasveikti – ilsėtis, gerti daug skysčių, sveikai maitintis ir sumažinti fizinį krūvį. Padeda ir streso valdymo būdai.

Kai kuriems žmonėms gali kilti rimtos komplikacijos, nors jos yra retos. Gali pasitaikyti blužnies plyšimas, inkstų pažeidimai, širdies uždegimas ar kiti funkcijų sutrikimai. Jei juntamas stiprus skausmas kairėje viršutinėje pilvo pusėje, svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su medikais.

Trukmė ir pasveikimas

Ligos eiga užtrunka ilgai – nuovargis ir kiti simptomai gali varginti keletą mėnesių. Labiausiai varginantys požymiai paprastai praeina per 2–6 savaites, tačiau pilnas jėgų grįžimas gali užtrukti ilgiau. Pasikartojimai reti, bet įmanomi, ypač jei imunitetas nusilpsta.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?

Nors griežtas izoliavimas neprivalomas, verta laikytis kelių prevencinių taisyklių:

• Vengti dalintis asmeniniais daiktais, kurie liečiasi prie burnos
• Reguliariai plauti rankas
• Jei pasijutote prastai, susilaikyti nuo bučinių ar glaudaus bendravimo
• Kruopščiai plauti valgymo įrankius, gertuves ir vaikų žaislus

Prognozė

Nors pasveikimas nuo mononukleozės gali užsitęsti, didžioji dauguma žmonių visiškai atsistato. Komplikacijos pasitaiko retai, o užsikrėtusieji dažniausiai įgyja imunitetą visam gyvenimui. Dėl ilgo atsigavimo svarbu neskubėti grįžti prie aktyvaus gyvenimo būdo bei klausyti gydytojo rekomendacijų.

Trumpai apie mononukleozę

Mononukleozė – tai virusinė liga, kuria dažniausiai susergama paauglystėje ar jaunystėje. Ji plinta daugiausiai per seiles, todėl ypač rizikuoja tie, kurie dalijasi asmeniniais daiktais ar artimai kontaktuoja. Ligos eiga paprastai trunka keletą mėnesių, tačiau visiškas pasveikimas yra dažnas. Dažniausi simptomai – nuovargis, galvos bei kūno skausmai, aukšta temperatūra, gerklės skausmas ir padidėję limfmazgiai. Atsakingas požiūris į sveikatą ir tinkamos higienos priemonės leidžia apsaugoti save ir kitus nuo užkrato.