Kas lemia ir didina riziką užsikrėsti kaspinuočiais

Kaspinuočiai – tai žarnyno parazitai, kurių infekcija dažniausiai susijusi su žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų mėsos ar žuvies valgymu. Šios kirmėlės gali gyvuoti žmogaus organizme ilgus metus, sukeldamos įvairius, dažniausiai neryškius virškinimo sistemos simptomus.

Pagrindiniai užsikrėtimo būdai

Dažniausiai kaspinuočiais užsikrečiama per užterštą mėsą ar žuvį. Tačiau infekcija galima ir nuo kito žmogaus, ypač jei nesilaikoma tinkamų rankų higienos normų. Ligos rizika padidėja žmonėms, gyvenantiems arti ūkininkavimo gyvulių arba prastomis sanitarinėmis sąlygomis. Keliaujant į šalis, kur daug kaspinuočių infekcijų ir dažnai valgoma nepakankamai iškepta mėsa ar žuvis, užsikrėtimo tikimybė taip pat didesnė.

Kaspinuočių rūšys ir ciklas

Kiekvienam kaspinuočiui būdingas tam tikras pagrindinis šeimininkas – jautiniai, kiauliniai, azijiniai kaspinuočiai dažniausiai aptinkami mėsoje, platusis kaspinuotis – šviežiavandenėje žuvyje. Parazito vystymosi kelias prasideda nuo kiaušinėlio, kuris gali ilgai išlikti aplinkoje. Nuėjus į gyvūno ar žmogaus žarnyną, kiaušinis išsirita, o lervos brandinasi raumenyse.

Jei žmogus suvalgo užsikrėtusios mėsos, gyvos lervos patenka į jo žarnyną, čia vystosi suaugę kaspinuočiai. Šie gali pasiekti įspūdingą ilgi, tvirtai prisitvirtina prie žarnyno sienelės ir dauginasi, išskirdami segmentus su kiaušinėliais, kurie iš organizmo pasišalina su išmatomis, taip užbaigdami ciklą.

Kaip užsikrečiama per maistą

Pagrindinė rizika kaspinuočių infekcijai kyla per žalią ar nepakankamai keptą mėsą arba žuvį. Ypač pavojinga gali būti kiauliena, jautiena bei tam tikra šviežios žuvies produkcija, kurioje gali būti parazito lervų. Tinkamas šiluminis apdorojimas arba užšaldymas naikina kaspinuočius. Atsargumo vardan, įtartiną ar blogai termiškai apdorotą mėsą geriau išmesti net jos neragavus.

Vandens žuvys ir regioniniai ypatumai

Kaspinuočiai žuvyse dažniausiai aptinkami šaltųjų vandenų regionuose: lašišose, upėtakiuose, ešeriuose ar lydekinėse žuvyse. Silpnas sūdymas, marinavimas ar rūkymas gali neapsaugoti nuo parazito, todėl tik tinkama terminė apdorojimo temperatūra garantuoja saugumą.

Žmogaus plitimas ir rankų higiena

Nors toks perdavimas dažnas nebūna, kaspinuočiais galima užsikrėsti ir nuo žmogaus. Užkrėstas asmuo su išmatomis išskiria parazito kiaušinėlius. Jei higiena nesilaikoma, šie lengvai patenka ant rankų, daiktų, maisto ir per juos – kitam žmogui. Kruopštus rankų plovimas po tualeto apsilankymo padeda nutraukti šį uždarą ciklą.

Eiga ir simptomai

Žmogaus organizme kaspinuotis gali gyventi dešimtmečius, nesukeldamas stiprių negalavimų. Dažnai pasitaiko nestiprūs virškinimo sutrikimai: pilvo diegliai, viduriavimas ar neaiškių apimčių sumažėjimas. Jei kaspinuotis užauga didelis, jis gali spausti vidaus organus ir sukelti nuolatinį pilvo diskomfortą, silpnumą ar nepaaiškinamą svorio kritimą.

Ar kaspinuočio dalys išeina su išmatomis?

Taip, dalis kaspinuočių kūno (vadinami segmentai) gali išmatose pasirodyti kaip išilgi, judrūs gabalėliai. Kartais jie matomi plika akimi, tuo tarpu kiaušinėliai yra itin smulkūs ir dažnai nepastebimi.

Kaspinuočių gydymas

Kai tik nustatoma infekcija, gydymas dažniausiai yra paprastas ir efektyvus – užtenka vienkartinės specialaus vaisto dozės. Ji paralyžiuoja suaugusį parazitą, kuris natūraliai pašalinamas iš organizmo per žarnyną. Įprastai tokie vaistai skiriami priklausomai nuo kaspinuočio rūšies.

Kaspinuotis ir smegenys

Nors pats suaugęs kaspinuotis į smegenis nepatenka, kai kurios rūšys (ypač kiaulinis kaspinuotis) gali ten suformuoti lervų cistas. Tokiu atveju išsivysto liga, vadinama neurocistikerkoze. Jos gydymas reikalauja antiparazitinių, kartais priešuždegiminių vaistų, rimtesniais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo.

Kaip apsisaugoti nuo kaspinuočių?

• Virkite ar kepkite mėsą iki tol, kol nebematysite rausvos spalvos, išsiskirianti sultys turi būti skaidrios.
• Leiskite kepamai mėsai pastovėti keletą minučių prieš ją pjaustant ar patiekiant, nes ji dar šiek tiek sušyla ir žūsta likę parazitai.
• Žuvį ruošite tinkamai tik tada, kai ji bus pilnai balta, luobelė lengvai žirs, o temperatūra viduje pasieks ne mažiau kaip 63 °C.
• Šaldykite mėsą ar žuvį bent savaitę, jei temperatūra ne aukštesnė nei –20 °C, kad sužlugdytumėte lervas.
• Laikykitės rankų higienos taisyklių, ypač po tualeto ar prieš maisto ruošimą.