Reumatoidinio artrito gydymas: išsamus simptomų kontrolės vadovas

Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė liga, dėl kurios uždegimas apima ne tik sąnarius, bet ir kitus organus. Ši būklė neretai prasideda mažuose rankų ar pėdų sąnariuose, pasireiškia sąstingiu bei skausmu, ir ilgainiui gali lemti sąnarių pažeidimą. Ankstyvas gydymas itin svarbus – jo dėka galima sulėtinti ligos progresavimą, apsaugoti sąnarius ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Nuo ko prasideda reumatoidinio artrito gydymas

Pirmas žingsnis gydant RA – vaistai, kurie kontroliuoja uždegimą. Jie sumažina skausmą, stabdo sąnarių ir kaulų pažeidimą bei gali sukelti ligos remisiją. Gydymo tikslas visada aiškus: kuo labiau sumažinti ligos aktyvumą. Tam dažnai taikomas individualizuotas gydymo planas – gydytojas sudaro strategiją ir periodiškai koreguoja vaistus bei kitas priemones, kol pasiekiami geriausi rezultatai.

Vaistai ir jų įvairovė

RA gydymui naudojami kelių rūšių vaistai. Dažniausiai pradedama nuo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), kurie malšina skausmą ir slopina uždegimą. Tai gali būti tiek receptiniai, tiek nereceptiniai preparatai tablečių ar gelių pavidalu. Yra ir vietinių preparatų, kuriuos galima tepti ant skaudančių sąnarių – toks būdas dažnai turi mažiau šalutinių poveikių nei geriami vaistai.

Ligos eiga dažnai reikalauja stipresnių preparatų – gydytojai gali paskirti receptinius oralinius analgetikus ar stipresnius vietinius vaistus. Kortikosteroidai, tokie kaip prednizolonas, veikia greitai ir žymiai sumažina uždegimą, tačiau ilgalaikis jų vartojimas nėra rekomenduojamas dėl galimų nepageidaujamų poveikių. Nepaisant to, kartais mažos dozės skiriamos ilgesniam laikui kartu su kitais vaistais.

DMARD vaistai ir biologinė terapija

Vienas iš pagrindinių RA gydymo ramsčių yra ligą modifikuojantys vaistai (DMARD). Jie ne tik mažina uždegimą, bet ir lėtina sąnarių irimą. Yra tiek klasikiniai (nebibliologiniai) DMARD, tiek vadinamosios biologinės priemonės. Pastarosios taikosi į specifinius uždegimą skatinančius molekulių taikinius ir dažnai veikia greičiau. Biologiniais vaistais gydoma įprastai injekcijomis arba lašinant infuzijas. Esant sudėtingiems atvejams, skiriami ir JAK inhibitoriai – naujesni preparatai, tiesiogiai veikiantys uždegimo mechanizmus.

Gydymas nėštumo metu

Moterims, sergančioms RA ir planuojančioms nėštumą ar esančioms nėščiosioms, gydymo taktika koreguojama. Kai kurių vaistų, tokių kaip metotreksatas ar leflunomidas, reikia vengti. Saugesniais laikomi tam tikri biologiniai vaistai, hidroksichlorochinas ar sulfasalazinas. Visais atvejais gydytojas vertins individualią situaciją ir nuolat seks ligos eigą.

Nemedikamentinės pagalbos būdai

Nors vaistai yra pamatas, optimalus RA gydymas apima įvairiapuses priemones sąnariams saugoti ir stiprinti. Fizinė terapija yra ypač svarbi – ji padeda lavinti judesius, grąžinti funkciją ir mažinti skausmą. Specialistas sudaro asmeninį pratimų planą pagal paciento poreikius ir būklę.

Ergoterapija moko kasdienių veiklų adaptacijos: kaip tinkamai paskirstyti jėgas, saugoti sąnarius, sumažinti nuovargį. Dažnai siūloma naudoti individualiai pritaikytas priemones, ortozes ar specialius buitinius įrankius, kurie palengvina kasdienę veiklą. Tokie pagalbiniai daiktai kaip lengviau suimami indai ar įrankiai, lazdos ar vaikštynės taip pat ženkliai atlieka pagalbinį vaidmenį sumažinant apkrovą sąnariams.

Fiziniai pratimai ir kasdienė veikla

Reguliarus fizinis aktyvumas – neatsiejamas gydymo dalis. Aerobiniai pratimai (vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, mankšta), pasipriešinimo pratimai (pvz., su guminėmis juostomis ar svarelįs) ir vandens sportas stiprina širdį, raumenis ir sąnarius. Liga kartais paūmėja – tokiu metu rekomenduojami švelnūs, mažiau sąnarius dirginantys pratimai, pavyzdžiui, tempimo ar vandenyje atliekamos mankštos. Svarbiausia išlikti aktyviems, tačiau vengti per didelio apkrovimo per paūmėjimus.

Pagalba paūmėjus ligai

RA yra būklė, kuriai būdingi ligos paūmėjimo (fliarų) ir remisijos periodai. Paūmėjus dažniausiai kyla stipresnis sąnarių skausmas, patinimas, nuovargis. Tokiu metu ypač svarbu ilsėtis, tačiau visiškai neaptingti – pratimai turi būti švelnūs ir neperkrauti sąnarių. Skausmui mažinti gelbsti šalčio arba šilumos terapija (pvz., ledo kompresai arba šildyklės). Temperatūros kaita padeda sumažinti tinimą arba atpalaiduoti standžius raumenis.

Jei paūmėjimas užsitęsė ar stiprėja, pravartu kreiptis į gydytoją – gydymo planą galima laikinai stiprinti skiriant, pavyzdžiui, kortikosteroidus ar kitą trumpalaikį gydymą.

Mityba ir gyvenimo būdo pokyčiai

Subalansuota, priešuždegiminė mityba ne mažiau svarbi nei vaistai. Rekomenduojama pasirinkti Viduržemio jūros regiono stiliaus valgymo principus: daug daržovių ir vaisių, pilno grūdo produktų, riešutų, sėklų ir alyvuogių aliejaus. Vengti perdirbtų, saldžių, sūraus bei sočiųjų riebalų turinčių produktų. Tokia mityba padeda kontroliuoti uždegimą, palaiko energiją ir stiprina imunitetą.

Ligą sunkina rūkymas – jis ne tik blogina savijautą, bet ir didina komplikacijų bei širdies ligų riziką. Tad mesti rūkyti ypač svarbu.

Streso valdymas ir pagalba psichologijai

Patiriamas stresas gali paūminti RA simptomus, kadangi organizmo atsakas į stresą skatina uždegimą bei didina skausmo pojūtį. Stresą mažina fizinis aktyvumas, sveika mityba, atsipalaidavimo technikos, meditacija ar tiesiog buvimas gamtoje. Pagalba draugų rate ar pokalbiai su specialistu – visa tai gali padėti lengviau suvaldyti ligos keliamus iššūkius. Kai kuriems naudinga psichologinė terapija – pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda įveikti lėtinių ligų keliamą nerimą ar liūdesį.

Papildomos (alternatyvios) priemonės

Alternatyvi terapija dažnai derinama su įprastiniu RA gydymu. Tai gali būti akupunktūra, masažas, jogos ar meditacijos pratimai, fizioterapinės procedūros, ajurvedinės praktikos ar priešuždegiminiai augaliniai papildai, pavyzdžiui, ciberžolė. Vis dėlto prieš vartojant papildus, svarbu pasitarti su gydytoju, nes jie gali sąveikauti su vaistais.

Chirurginio gydymo galimybės

Kai vaistai bei kitos priemonės nepadeda arba sąnarių pažeidimai tampa itin sunkūs, kartais tenka pasitelkti operaciją. Gali būti atliekamas uždeginių sąnario audinių pašalinimas (sinovektomija), pažeistų sausgyslių pakeitimas ar net sąnario keitimas dirbtiniu. Mažuose sąnariuose naudojama kaulų suauginimo (artrodezės) procedūra.

Gydymo eiga ir veiksmingumas

Lygos eiga ir gydymo planas priklauso nuo stadijos bei simptomų intensyvumo. Pirmaisiais ligos etapais pastebimi nežymūs simptomai – ryto sąstingis, neryškus skausmas. Pradėjus gydymą anksti, galima pasiekti remisiją. Antrojoje stadijoje uždegimas jau pradeda žaloti sąnarius, dažniausiai šiame etape diagnozuojama liga. Vėlesnėse stadijose vis dažniau pasireiškia stiprus skausmas, judėjimo apribojimai, kaulų ir sąnarių pakitimai.

Sunkiausiu atveju – ketvirtoje stadijoje – sąnariai gali visiškai prarasti funkciją, atsiranda stiprus skausmas, patinimas ar net visiškas neįgalumas. Dėl naujų gydymo galimybių didžioji dalis pacientų, gavę tinkamą pagalbą, iki paskutinės stadijos neprieina.

Naujausios gydymo tendencijos

Pastaraisiais metais reumatologijos srityje sparčiai diegiami nauji preparatai, tokie kaip biosimiliarai (biologinių vaistų atitikmenys), interleukinų inhibitoriai ir taikinių terapija (JAK inhibitoriai). Jie papildo įprastus gydymo planus, didina gydymo efektyvumą ir leidžia pasiekti ligos remisiją daugiau žmonių.

Santrauka

Reumatoidinis artritas tebėra neišgydoma, tačiau valdomą eiga turinti liga. Šiandieninis gydymas apima tiek inovatyvius vaistus, tiek nemedikamentines priemones – mankštą, fizioterapiją, mitybos pokyčius, streso valdymą bei pagalbinius įrenginius. Sunkiausi ligos atvejai gali prireikti chirurginės intervencijos. Visapusiškas, nuolat atnaujinamas gydymo planas suteikia galimybę išlaikyti gyvenimo kokybę ir sumažinti ilgalaikį sąnarių pažeidimą.