Kaip diagnozuojama pneumonija

Plaučių uždegimas kasmet paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors ši liga gali būti pavojinga, tinkamai ją diagnozavus ir pradėjus gydymą komplikacijų pavyksta išvengti. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus, patvirtinti diagnozę ir nustatyti ligos sukėlėją, nes nuo to priklauso gydymo kryptis.

Kada įtarti plaučių uždegimą

Pagrindiniai plaučių uždegimo požymiai yra karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir bendras silpnumas. Šie simptomai nebūtinai reiškia, kad sergate būtent pneumonija – jie būdingi daugeliui kvėpavimo takų ligų. Vis dėlto, atsiradus šiems požymiams, ypač jei būklė blogėja ar užsitęsia, verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Diagnozavimo eiga

Nustačius įtariamą plaučių uždegimą, gydytojas išsiaiškins jūsų ligos istoriją, patikrins gyvybinius rodiklius (temperatūrą, pulsą, kraujospūdį, kvėpavimo dažnį, deguonies kiekį kraujyje). Dažnai naudojamas pulsoksimetras – prietaisas, uždedamas ant piršto, kuris parodo, kiek deguonies prisotintas kraujas. Sumažėjęs deguonies kiekis signalizuoja apie rimtesnę plaučių veiklos sutrikimą.

Išklausant plaučius stetoskopu, gydytojas gali išgirsti karkalus, švokštimą arba pastebėti susilpnėjusį kvėpavimą tam tikroje zonoje – tai padeda lokalizuoti uždegimą. Gydytojai taip pat kartais prašo garsiai tarti tam tikrus garsus – jei plaučiuose yra susikaupusio skysčio, garsas per stetoskopą pakinta.

Pagrindiniai tyrimai

Norint tiksliau patvirtinti plaučių uždegimą ir įvertinti jo kilmę, atliekama visa eilė laboratorinių ir vizualinių tyrimų:

• Kraujo tyrimai: Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuris parodo, ar organizme vyksta uždegimas. Padidėjęs leukocitų kiekis leidžia įtarti infekcinę ligą, tačiau pats savaime plaučių uždegimo nepatvirtina. Gali būti tiriamas ir prokalcitoninas – baltymas, kurio kiekis, esant bakterinei infekcijai, ženkliai padidėja. Šis tyrimas dažniau naudojamas sunkesniais atvejais ir dar nėra taikomas visiems pacientams.
• Sputumo tyrimai: Jei įtariama bakterinė pneumonija, svarbu nustatyti sukėlėją. Taikomas skreplių kultūros ir tepinėlio mikroskopinis tyrimas. Skreplių mėginį reikia paimti prieš pradedant gydymą antibiotikais. Surinktas mėginys dažomas ir tiriamas mikroskopu. Kokybiška skreplių analizė labiau pasiteisina ligoninėje gydomiems pacientams – namuose sergantiems dažnai dėl sausos kosulio sunku gauti tinkamą pavyzdį.
• Šlapimo antigenų tyrimai: Kai kurių bakterijų (pvz., pneumokokų ar legionelės) antigenai gali būti nustatyti šlapime. Šie tyrimai suteikia greitą rezultatą ir išlieka patikimi net pradėjus gydymą antibiotikais, tačiau jie netinka visais atvejais ir negali parodyti, kokie antibiotikai bus efektyviausi.
• Serologiniai tyrimai: Kai kurioms retoms atipinėms bakterijoms nustatyti taikomi kraujo tyrimai, kurie įvertina antikūnų (IgM, IgG) kiekį. Šie tyrimai leidžia pasakyti, ar žmogus persirgo infekcija, ar ji yra aktyvi, tačiau dažnai sunku nustatyti, kada infekcija buvo įgyta.
• Virusologiniai tyrimai: Virusinės pneumonijos atvejais taikomas PGR (polimerazės grandininės reakcijos), fermentų imuniniai tyrimai – šie metodai leidžia greitai nustatyti viruso ar bakterijos genetinę medžiagą. Mėginiai imami iš nosies, gerklės, skreplių ar kraujo – priklauso nuo įtariamo sukėlėjo.

Vaizdiniai tyrimai

Pagrindinė plaučių uždegimo vizualinės diagnostikos priemonė – krūtinės ląstos rentgenograma. Ji padeda pamatyti infiltratus, uždegimo židinius, o kartais taip pat nustatyti susikaupusį skystį ar kitus plaučių pakitimus. Bakterinė infekcija dažnai pasireiškia uždegimu viename ar keliuose plaučių segmentuose.

Jei po rentgeno tyrimo kyla abejonių, ligai progresuojant arba norint detaliau įvertinti plaučių struktūras, gali būti paskirtas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Šis tyrimas tikslesnis, bet reikalauja ilgiau laukti rezultato ir yra brangesnis.

Išskirtiniais atvejais, diagnozavus sudėtingą ar atsparų gydymui plaučių uždegimą, gydytojas gali spręsti dėl bronchoskopijos – plonų kamerų įvedimo į bronchus ir didžiuosius kvėpavimo takus. Jos metu galima paimti mėginį kultūrai, jei paprastas skreplių tyrimas neduoda atsakymo. Paprastai bronchoskopija nėra taikoma sveikiems, be papildomų rizikos veiksnių pacientams.

Kaip atskirti nuo kitų ligų

Pneumonijos simptomai dažnai painiojami su kitų ligų požymiais. Uždėgiminis bronchitas, astmos paūmėjimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), širdies nepakankamumas ar net plaučių vėžys gali imituoti arba būti kartu su plaučių uždegimu. Todėl gydytojas visuomet įvertina paciento lėtines ligas, atliktų tyrimų rezultatus, vizualinius ir laboratorinius radinius.

• Ūminis bronchitas
• Astma
• Bronchiolitas
• Širdies nepakankamumas
• LOPL
• Endokarditas
• Plaučių abscesas
• Plaučių vėžys
• Plaučių embolija

Dažniausi klausimai apie diagnostiką

Ar diagnozuojant visada reikia krūtinės ląstos rentgeno?

Kiekvienu įtariamo plaučių uždegimo atveju rekomenduojama atlikti rentgeno nuotrauką. Jei tyrimo rezultatai neaiškūs arba ligos eiga neįprasta, gali būti paskirtas papildomas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Kartais, jei simptomai ir auskultacija yra labai būdingi, gydytojas gali paskirti antibiotikus net ir be radiologinio tyrimo.

Ar plaučių uždegimas gali būti supainiojamas su kitomis ligomis?

Taip, panašių simptomų sukelia daug kitų ligų. Siekiant atskirti jas nuo pneumonijos, naudojami radiologiniai, kraujo ar kvėpavimo funkcijų tyrimai. Tik tikslus ištyrimas leidžia pradėti tinkamą gydymą.

Kaip surenkamas skreplių mėginys bakteriniam plaučių uždegimui nustatyti?

Siekiant nustatyti bakterinį sukėlėją, paprastai prašoma atsikosėti tiesiai į specialų indelį. Jei skreplių iškosėti nepavyksta, gydytojas gali atlikti bronchoskopiją – specialaus vamzdelio pagalba mėginys paimamas tiesiai iš bronchų.