Kaip nustatomas širdies priepuolis

Širdies priepuolių diagnostika grindžiama laiku atpažintais simptomais ir operatyvia medicinine pagalba. Ligoninėje gydytojai vertina širdies būklę įvairiais kraujo tyrimais bei atlieka elektrokardiogramą (EKG), kuri padeda nustatyti galimus elektros signalų pokyčius širdyje – tai gali rodyti pažeidimą ar kraujotakos sutrikimus. Diagnostikai praverčia ir vizualiniai tyrimai, leidžiantys išsamiai įvertinti širdį bei kraujagyslių pokyčius.

Pirmieji signalai ir simptomai

Širdies priepuolio simptomai gali skirtis kiekvienam žmogui. Vieniems pasireiškia akivaizdūs požymiai, kiti jaučia tik silpną skausmą ar diskomfortą, panašų į virškinimo sutrikimą. Kartais širdies smūgis ištinka be ankstesnių įspėjamųjų ženklų.

Tačiau dažniausiai būna pranašaujančių simptomų, kurie gali pasireikšti likus kelioms valandoms, dienoms ar net savaitėms iki įvykio. Širdies skausmas ar spaudimas krūtinėje dažniausiai trunka ilgiau nei kelias minutes, gali varijuoti bangomis arba atsirasti staiga, ypač fizinio krūvio metu.

Dažniausi simptomai:

• Krūtinės skausmas, spaudimas ar veržimas, trunkantis keletą minučių
• Šleikštulys, nevirškinimas, rėmuo, pilvo skausmas ar vėmimas
• Šalčio prakaitas be aiškios priežasties
• Staigus galvos svaigimas arba silpnumas
• Skausmas ar dilgčiojimas, plintantis kairiąja kūno puse
• Skausmas žandikaulyje ar gerklėje, dažnai kylantis iš krūtinės
• Netikėtas nuovargis, dusulys veiklų metu, kurios anksčiau nekėlė sunkumų
• Triukšmingas knarkimas, dusulys ar springimas miego metu (miego apnėjos požymiai)
• Nenutrūkstantis kosulys su baltu ar rausvu gleivių atspalviu
• Patinimas kulkšnėse, blauzdose ar pėdose
• Širdies ritmo sutrikimai, širdies plakimo pojūtis

Moterys dažniausiai taip pat patiria krūtinės skausmą, bet joms ypač būdingi tokie papildomi simptomai kaip šleikštulys, vėmimas, dusulys, nugaros ar žandikaulio skausmas.

Kraujo tyrimai ir EKG

Atvykus į gydymo įstaigą, paprastai atliekamas fizinis ištyrimas ir eilė tyrimų, kurie padeda ne tik nustatyti širdies priepuolį, bet ir įvertinti jo sunkumą. Širdies pažeidimą parodo tam tikri žymenys, atsirandantys kraujyje, kai širdies raumuo paveikiamas ar nukenčia.

• Troponinai: Tai jautriausias ir dažniausiai naudojamas širdies raumens pažeidimo rodiklis, jo padidėjimas paprastai fiksuojamas per 12 valandų nuo priepuolio pradžios.
• CK-MB: Enzimas, būdingas širdžiai, kuriam esminis pikas pasiekiamas 10–24 valandų laikotarpiu po įvykio.
• GPBB: Šio fermento kiekis greitai išauga per pirmąsias 7 valandas po įvykio ir išsilaiko pakilęs 1–3 valandas.
• LDH: Didžiausią kiekį kraujyje pasiekia po 72 valandų, tačiau gali būti padidėjęs ir esant kitoms ligoms bei audinių pažeidimams.
• ACB: Tai baltymo albumino ir kobalto ryšio tyrimas – ryšys po širdies priepuolio sumažėja.
• Miohemoglobinas: Baltymo testas, leidžiantis anksti įtarti širdies pažeidimą (jau po 2 valandų nuo įvykio), tačiau mažiau specifiškas nei kiti.
• suPAR: Naujas kraujo žymuo, rodantis imuninės sistemos aktyvumą po širdies įvykio.

Modernūs troponinų tyrimai laikomi pagrindiniu standartu diagnozuojant ūmų širdies priepuolį.

EKG metu ant paciento krūtinės ir galūnių uždedami elektrodai (paprastai 10), generuojantys 12 skirtingų signalų. Tai leidžia stebėti įvairius širdies elektrinius impulsus:

• P banga (atspindi prieširdžio susitraukimą)
• QRS kompleksas (rodo skilvelių susitraukimą)
• T banga (skilvelių atsipalaidavimas)

Pokyčiai šiuose impulsuose leidžia įtarti ar patvirtinti širdies ligą. Gydytojas ypač dėmesį kreipia į ST segmento kitimus – jie padeda išskirti pagrindinius miokardo infarkto tipus: su ST poslinkiu (STEMI) ar be jo (NSTEMI), kas rodo visišką ar dalinį kraujagyslės užsikimšimą.

Vizualiniai tyrimai širdies priepuoliui nustatyti

Vaizdiniai tyrimai suteikia daug svarbios informacijos apie širdies ir kraujagyslių būklę po priepuolio. Skirtingi tyrimo metodai padeda įvertinti užsikimšimų vietą, mastą ir širdies raumens pažeidimo lygį:

• Krentgenograma: Dvimačio vaizdo pagalba vertinama širdis bei didžiosios kraujagyslės.
• Echokardiograma: Ultragarso tyrimas leidžia realiu laiku stebėti širdies darbą ir kraujo judėjimą tarp širdies ertmių.
• Kardio CT: Kai pacientas guli specialiame įrenginyje, padaroma daug rentgeno nuotraukų, kurios kompiuteriu sudedamos į trimačius širdies vaizdus.
• Kardio MRT: Naudojamos galingos magnetinės ir radijo bangos, gaunami itin detalūs širdies audinių vaizdai.
• Kraujagyslių kateterizacija (angiograma): Per kirkšnį ar koją į širdies kraujagysles įvedamas plonas vamzdelis – kateteris, per kurį suleidžiami kontrastiniai dažai. Rentgenograma po šios procedūros leidžia matyti kraujagyslių pažeidimus ar užsikimšimus. Dažniausiai atliekama po širdies priepuolio.
• Branduolinio streso testas: Šis metodas naudoja radioaktyvų žymeklį, leidžiantį stebėti, kaip kraujas teka širdimi tiek ramybės, tiek fizinio krūvio metu.

Vėlesniais laikotarpiais gali būti paskirta fizinio krūvio mėginys: pacientas vaikšto bėgtakeliu ar mina dviratį, stebint širdies veiklą su EKG aparatūra. Jeigu fizinis aktyvumas neįmanomas, širdies darbas stimuliuojamas vaistais.

Panašios ligos ir diferencinė diagnostika

Širdies priepuolio simptomai yra panašūs į kitų ligų, todėl gydytojams dažnai tenka atmesti keletą galimų diagnozių. Daugelis būklių gali priminti infarktą – nuo nerimo priepuolio iki sunkesnių ligų. Taikydami įvairius tyrimus, gydytojai nustato, kas tiksliai sukelia simptomus.

• Panikos ar stipraus nerimo epizodai (dažnai nustatomi pagal normalią širdies žymenų analizę ir būdingus kvėpavimo pokyčius)
• Aortos disekacija (vidinio sluoksnio plyšimas aortoje, nustatomas vaizdiniais tyrimais)
• Kosto chondritas (viršutinių šonkaulių kremzlių uždegimas, diagnozuojama per fizinį skausmą bei įprastus laboratorinius duomenis)
• Stemplės rūgšties refliuksas (GERL) (dažnai nustatomas fizinio ištyrimo ir kraujo tyrimų metu)
• Miokarditas (širdies raumens uždegimas, nustatomas MRT ir uždegiminių žymenų analizėse)
• Perikarditas (širdies dangalo uždegimas, būdingi ST segmento pokyčiai ir skysčio kaupimasis, matomas echoskopijoje)
• Pneumonija (skysčio kaupimasis plaučiuose rentgenogramoje ir padidėjęs leukocitų kiekis kraujyje)
• Pneumotoraksas (plaučio kolapsas, nustatomas rentgenograma)
• Plaučių embolija (plaučių kraujagyslių užsikimšimas, atskleidžiamas dujų analizėmis ir specifiniais kraujo tyrimais)
• Nestabili krūtinės angina (būdinga normali širdies žymenų analizė ir nepastovūs krūtinės skausmo epizodai)

Širdies infarkto ir panikos priepuolio simptomai gali būti panašūs, tačiau širdies skausmas dažniausiai plinta į ranką, žandikaulį ar kaklą, o nerimo metu jis dažniausiai lokalizuojasi krūtinėje ir yra aštresnio tipo. Visgi, tuos skirtumus sunku atpažinti savarankiškai, todėl staiga pajutus minėtus simptomus svarbu iškart ieškoti medicinos pagalbos.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Staiga pajutus širdies priepuolio požymius – stiprų ar ilgai trunkantį krūtinės skausmą, diskomfortą rankoje, nugaroje, žandikaulyje ar kakle, dusulį ar stiprų silpnumą – reikia kuo greičiau kreiptis į skubią pagalbą. Ypač rizikos zonoje atsiduria vyresnio amžiaus žmonės, turintys antsvorio, sergantys cukriniu diabetu, padidėjusiu spaudimu ar cholesteroliu. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų širdies pažeidimų.

• Krūtinės skausmas ar diskomfortas
• Svaigulys, šleikštulys ar vėmimas
• Skausmas žandikaulyje, kakle ar nugaroje
• Skausmas ar sunkumas rankoje, petyje
• Dusulys

Net ir nejaučiant labai specifinių simptomų rekomenduojama juos išsitirti – tiksliai atskirti širdies ligą gali tik specialistai.

Santrauka

Širdies smūgio simptomai gali užklupti staiga arba pasireikšti iš anksto. Moterims dažniau būdingas pykinimas, vėmimas ar žandikaulio skausmas, tuo tarpu vyrams įprastesnis ilgai trunkantis krūtinės skausmas ar spaudimas.

Gydymo įstaigose širdies infarktas nustatomas naudojant įvairius tyrimus: kraujo rodiklius, vaizdinius tyrimus (rentgenogramą, echoskopiją, MRT), EKG ar angiografiją. Ženklūs širdies pažeidimai simptomais gali priminti ir kitas ligas – nerimo atakas, plaučių emboliją ir pan., todėl tikslią diagnozę gali patvirtinti tik gydytojas. Laiku ieškant pagalbos, galima išsaugoti širdies sveikatą ir išvengti rimtų komplikacijų.