Daugialypės mielomos priežastys ir rizikos veiksniai

Daugelis iš mūsų apie daugialypę mielomą išgirstame tik susidūrę su šia sudėtinga kraujo vėžio rūšimi patys arba artimoje aplinkoje. Ši liga prasideda išsigimus ir nekontroliuojamai daugėjant plazmos ląstelėms kaulų čiulpuose. Nors daug kas apie ją vis dar nežinoma, išryškėjo keletas rizikos veiksnių, kurie padidina tikimybę šiam vėžiui išsivystyti.

Daugialypės mielomos priežastys

Tikslios priežastys, kodėl iš paprastos plazmos ląstelės išsivysto vėžinė, kol kas neaiškios. Dažnai įtariami įvairūs veiksniai: genetika, tam tikri aplinkos poveikiai ar specifinės gyvenimo sąlygos. Net šeimos istorija gali atlikti tam tikrą vaidmenį, nors paveldimumas nėra lemiamas.

Genetiniai pokyčiai

Mielomai būdingi genetiniai pakitimai. Dažniausiai jie atsiranda po gimimo, kuomet ląstelėse įvyksta DNR mutacijos. Dažnas pakitimas – chromosomos 13 dalies ar visos chromosomos praradimas. Toks genetinis defektas pastebimas net 4 iš 10 mieloma sergančių žmonių ir siejamas su prastesnėmis pasveikimo prognozėmis bei sudėtingesniu gydymu.

Papildomai mokslininkai analizuoja ir kitus nukrypimus, pavyzdžiui, kai chromosomos dalys apsikeičia vietomis netinkamose vietose, o tai gali išprovokuoti plazmos ląstelių nekontroliuojamą augimą. Organizmas paprastai taiso daugumą klaidų, kurios atsiranda dalijantis ląstelėms, tačiau kartais kai kurios lieka nepastebėtos ir lemia piktybines ligas.

Aplinkos ir profesiniai veiksniai

Gyvenimo aplinka bei profesinė veikla gali turėti įtakos daugialypės mielomos rizikai. Dirbantiems su cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip pesticidai, asbestas, benzenas ar sunkieji metalai, rizika padidėja. Didelis pavojus taip pat siejamas su radiacijos poveikiu – pavyzdžiui, žmonės, patyrę spindulinę apšvitą praeityje, kur kas dažniau susiduria su šia liga.

Taip pat pastebėta, jog kai kurie darbai – pavyzdžiui, baldų gamintojo, ūkininko ar ugniagesio profesijos – kiek padidina tikimybę susirgti mieloma. Yra duomenų ir apie padidėjusią riziką žmonėms, dirbantiems su naftos produktais, gumos gamyba, plaukų dažais ar medienos apdirbimu.

Gyvenimo būdo ir kiti rizikos veiksniai

Kūno masės perteklius, ypač nutukimas, tiesiogiai susijęs su didesne daugelio vėžio formų, įskaitant mielomą, išsivystymo tikimybe. Tai – veiksnys, kurį galima valdyti, kaip ir kitus įpročius, lemiančius ilgalaikę sveikatą.

Amžius, lytis ir paveldimumas

Daugialypė mieloma dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms, o vidutinis ligos amžius – apie 65 metus. Vyrai šia liga serga šiek tiek dažniau nei moterys. Yra ir regioninių skirtumų – kai kuriose pasaulio dalyse ši liga pasitaiko kur kas dažniau nei kitur.

Artimi giminaičiai, sergantys mieloma, kiek padidina Jūsų riziką. Visgi dažniausiai ligą lemia ne paveldėtos, o gyvenimo eigoje įgytos mutacijos. Net jei šeimoje buvo sergančių, tikimybė asmeniškai susirgti išlieka gana maža – apie 2–3 %.

Simptomai – kada sunerimti?

Neretai liga ilgą laiką išlieka be ryškių požymių, todėl neretai nustatoma atsitiktinai. Pagrindiniai simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Skausmas ar lūžiai kauluose
• Mažakraujystė (anemija)
• Dažnesnės infekcijos
• Netipiškas kraujavimas
• Padidėjęs kalcio kiekis kraujyje
• Stuburo suspaudimai
• Nervinės sistemos pažeidimai, pavyzdžiui, galūnių nutirpimas
• Inkstų funkcijos sutrikimai

Iš pradžių šie simptomai gali būti neryškūs ar painiojami su kitomis ligomis.

Specialios būklės, didinančios riziką

Kai kurios medicininės būklės, pavyzdžiui, plazmocitoma ar monocloninė gamapatija, gali išprovokuoti mielomą. Pastaroji dažniausiai nesukelia problemų ir aptinkama atsitiktinai – žmonės dažniausiai neturi jokių nusiskundimų, o baltymo M kiekis kraujyje būna padidėjęs nedaug. Vis tik nedidelei šių žmonių daliai ilgainiui išsivysto daugialypė mieloma ar kita panaši liga.

Ką svarbu prisiminti?

Nors tikslūs mielomos atsiradimo mechanizmai iki galo neišsiaiškinti, kiekvienais metais daugėja tyrimų, kurie padeda suprasti ligos eigą ir tobulinti gydymą. Kuo daugiau žinome apie rizikos veiksnius, tuo geriau galime rūpintis savo sveikata ir laiku kreiptis pagalbos. Ankstyvas ligos nustatymas ir naujos terapijos suteikia vilčių gyventi ilgiau ir kokybiškiau.