Gyvenimas su celiakija: kaip tvarkytis su liga

Gyvenimas su celiakija reikalauja ne tik fizinių pokyčių, bet ir gali stipriai paveikti emocinę savijautą, socialinius santykius ir kasdienės veiklos įpročius. Stiprūs išgyvenimai, tokie kaip liūdesys, nerimas ar jėgų trūkumas – itin dažnai pasitaikantys šio susirgimo palydovai. Celiakiją turintys žmonės neretai susiduria ne tik su nemaloniais simptomais, bet ir su sunkiai nuspėjamomis emocinėmis būsenomis, kurios gali trikdyti gyvenimo kokybę.

Emocinė gerovė ir psichologiniai iššūkiai

Pakeisti mitybą ir atsisakyti glitimo – tai ne vien praktinis iššūkis. Maistas užima svarbią vietą mūsų kasdienybėje: dalyvaujame šventėse, šeimos susibūrimuose ar net vakarienaujame su draugais. Celiakija šį patyrimą apsunkina, nes daugelio mėgstamų patiekalų tenka atsisakyti. Dažnai diagnozės pradžioje žmonės išgyvena liūdesį, net pyktį ar netikėjimą, kad teks keisti ilgai įprastus įpročius.

Nemaža dalis emocinių sunkumų kyla ir dėl fiziologinių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimų gali išsivystyti vitaminų trūkumas, ypač B grupės vitaminų, geležies, folio rūgšties, vitaminų D ir K. Tai gali lemti smegenų cheminių medžiagų pusiausvyros pokyčius ir turėti įtakos nuotaikai ar energijos lygiui. Tyrimai rodo, kad sergantieji celiakija depresija serga dažniau nei tie, kuriems ši liga nenustatyta.

Pirmus kartus apsipirkinėjant maisto prekių parduotuvėje, gali kilti stiprus nusivylimas – skaityti etiketes ir bandyti išsirinkti tinkamus produktus užtrunka, o krepšelis kartais išlieka pustuštis. Tačiau laikui bėgant šie iššūkiai tampa lengviau įveikiami, ypač jei padeda patyrę artimieji ar draugai.

Kasdienės emocinės slinktys

Pradėjus laikytis dietos, emociniai simptomai dažnai nepalieka akimirksniu – nerimas, depresija ar nuovargis gali tęstis net metus ar ilgiau. Tam įtakos turi dietos naujumas, socialinių santykių pasikeitimai, ilgas žarnyno gijimo laikotarpis, savijautos pokyčiai. Svarbu suprasti, kad ši būsena – procesas, ir pasveikimas reikalauja laiko. Atidus savistabos ir minčių modelio peržiūrėjimas padeda pastebėti, ar nepatenkama į įprastus negatyvaus mąstymo spąstus.

Daugelis pastebi, kad sąmoningumo praktikos, meditacija ar streso valdymo užsiėmimai stiprina gebėjimą susitvarkyti su emociniais iššūkiais. Svarbu rinktis užsiėmimus su kvalifikuotais instruktoriais, suprantančiais tiek depresijos, tiek nerimo, tiek celiakijos specifiką.

Būdingi emociniai ir elgesio pokyčiai

• Mėgstamų veiklų apleidimas
• Atkaklus liūdesys ar dirglumas
• Miegas pasikeičia (nemiga arba per didelis mieguistumas)
• Energetinis nuovargis
• Noras atsiriboti nuo draugų ar šeimos
• Netikėtas apetito svyravimas
• Nuolatiniai kaltės ar bevertiškumo jausmai
• Nerimastingos ar padrikos mintys
• Išskirtinė baimė arba irzlumas

Šie požymiai – įprasta ligos dalis, ypač ką tik pradėjus gydymą. Svarbu neatidėlioti pagalbos paieškos, jei emocijos tampa sunkiai suvaldomos.

Fizinė sveikata ir papildai

Fiziniai sprendimai dažnai tampa atspirtimi, padedančia labiau atsilaikyti sunkumams. Reguliarų judėjimą apimanti rutina ne tik pagerina nuotaiką ir sumažina stresą, bet ir suteikia daugiau energijos. Net trumpas 5 minučių judesys kasdien gali būti naudingas.

Pagrindinis gydymo metodas visada išlieka – griežtas glitimo pašalinimas iš mitybos. Tačiau ilgą laiką trukęs maisto medžiagų trūkumas dažnai lemia papildomo vitaminų ir mineralų poreikį: svarbūs yra geležis, cinkas, magnis, kalcis, vitaminai D, B6, B12, niacinas ir folio rūgštis. Prieš pradedant vartoti maisto papildus, būtina pasitarti su gydytoju ir rinktis tik tuos, kurie neturi glitimo.

Socialinė gerovė ir bendravimas

Celiakija dažnai paliečia socialinį gyvenimą – keičiasi įpročiai, gali apimti vienišumo ar atsiskyrimo jausmas. Griežta dieta kartais lemia izoliacijos jausmą, ypač kai kiti draugai ar šeimos nariai nesupranta ligos rimtumo arba į tai nekreipia pakankamai dėmesio.

Prisijungimas prie palaikymo grupių ar bendraminčių rato gali būti puikus būdas iš naujo atrasti bendrystę. Vieniems tai bus gyvos susitikimo grupės, kitiems – internetinės bendruomenės. Dažnai prireikia laiko surasti tinkamą grupę, todėl verta duoti sau laiko ir net keletą kartų pabandyti dalyvauti įvairiuose susitikimuose.

Praktiniai sprendimai tėvams ir vaikams

Tėvams, auginantiems vaiką su celiakija, iškyla dar daugiau iššūkių: vaikai gali tapti hiperaktyvūs, mieguisti ar net sutrikdyti judesių koordinaciją. Pastebėta, kad nežinant tikslios diagnozės, šeimos dažniau susiduria su elgesio ir emociniais sunkumais. Vaikams ypač aktuali ir socialinio atotrūkio problema.

Dažnai įdiegiant griežtą glitimo neturinčią mitybą vaikų būklė greitai gerėja – atkuriama energija, pagerėja nuotaika ir augimo rodikliai. Aktyvi tėvų pagalba, palaikymo grupės ar konsultacijos su dietologu padeda rasti lengvesnius būdus prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo.

Kodėl gydymas neveikia?

• Nesilaikoma griežtos glitimo neturinčios dietos
• Papildomos maisto netolerancijos nėra nustatytos
• Yra skydliaukės ar kitų organų sutrikimų
• Trūksta svarbių maisto medžiagų
• Prireikia daug laiko, kol organizmas atsistato
• Sunkumai susitaikant su socialiniais pokyčiais
• Priklausomybė nuo įprastų mąstymo ar gyvenimo įpročių

Rekomenduojama bendradarbiauti su dietologu, išmokti atpažinti paslėptus glitimo šaltinius, reguliariai mankštintis, stebėti savo būseną, vengti savęs kaltinimo ir daugiau dėmesio skirti sveikatos stiprinimui.

Mitybos pokyčių reikšmė kasdienybei

Maistas yra daugiau nei fizinių poreikių tenkinimas – jis neatsiejamas nuo socialumo, tradicijų, malonumo pojūčio ar net draugystės. Tačiau kuo ilgiau laikomasi naujų mitybos taisyklių, tuo drąsiau galima mėgautis gyvenimu ir naujais skoniais – svarbiausia neprarasti pozityvaus požiūrio.

Klausimai apie celiakiją ir gyvenimą su ja

Ar celiakija trumpina gyvenimo trukmę?

Kol kas nėra aiškių duomenų, kad celiakija drastiškai sutrumpina žmonių gyvenimą. Kai kurie tyrimai fiksuoja šiek tiek didesnį rizikos lygį, kiti gi tokios sąsajos neranda. Svarbiausia – laikytis glitimo neturinčios dietos: taip galima sumažinti simptomus ir užkirsti kelią ligos progresavimui.

Kaip celiakija keičia kasdienį gyvenimą?

Be abejonės, didžiausią įtaką daro maisto pasirinkimo ribojimai. Pirmomis savaitėmis gali atrodyti, kad neįmanoma pasiruošti socialinėms situacijoms, lankytis kavinėse ar dalyvauti šventėse. Skirtingi žmonės į tokius pokyčius reaguoja nevienodai, tačiau dažniausiai kyla trys didžiausi rūpesčiai: ligos ateities neaiškumas, socialinių santykių palaikymo sunkumai bei vienišumas.

Ar celiakija gali paveikti atmintį ir mąstymą?

Maždaug trečdalis suaugusiųjų, sergančių celiakija, susiduria su neurologiniais simptomais, tarp jų – ir pažintinės funkcijos sutrikimais. Gali būti, kad tam įtakos turi ilgą laiką besitęsiantis tam tikrų smegenų veiklai svarbių medžiagų trūkumas. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo mažesnė rizika pažeisti mąstymo ar atminties funkcijas.