Skrandžio gripo požymiai ir kada kreiptis į gydytoją

Vadinamasis skrandžio gripas – tai labai užkrečiama virusinė infekcija, kitaip dar vadinama virusiniu gastroenteritu. Ši liga dažniausiai pasireiškia gausiu vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, silpnumu bei kitais nemaloniais simptomais.

Pagrindiniai simptomai

Dažniausiai skrandžio virusą sukelia norovirusas, tačiau mažesni vaikai lengvai užsikrečia ir kitais virusais – rotavirusu, sapovirusu, astrovirusu ar adenovirusu. Ligos požymiai paprastai išryškėja per 12–48 valandas (noroviro atveju) ar per 2–10 dienų, jei kaltininkas – kiti virusai. Pagrindiniai simptomai:

• Vėmimas
• Pilvo skausmai ar spazmai
• Viduriavimas
• Pykinimas
• Karščiavimas
• Šaltkrėtis
• Silpnumas
• Raumenų skausmas
• Svorio kritimas
• Prarastas apetitas

Skrandžio gripas paprastai trunka nuo vienos iki trijų dienų, tačiau kai kurie virusai gali užsitęsti net iki dviejų savaičių. Tačiau dažniausiai liga praeina savaime – imuninė sistema susidoroja be didesnių komplikacijų.

Palyginimas su apsinuodijimu maistu

Dažnai žmonės supainioja virusinį gastroenteritą su apsinuodijimu maistu. Pastarąjį dažniausiai sukelia bakterijos, tokios kaip salmonelės ar E. coli, kurios plinta per užterštą maistą – mėsą, kiaušinius, pieno produktus, daržoves. Visgi, labiausiai paplitusi apsinuodijimo maistu priežastis yra ne bakterijos, o norovirusas.

• Norovirusas
• Salmonelės
• Clostridium perfringens
• Campylobacter
• Stafilokokas

Labiau pavojingi, tačiau rečiau pasitaikantys maisto teršėjai: botulizmo sukėlėjas, listerijos bakterija, E. coli, vibrionai. Ankstyvųjų simptomų sunku atskirti arba susieti su konkrečiu sukėlėju – jie gali prasidėti nuo 30 minučių iki kelių savaičių po užsikrėtimo.

Galimos komplikacijos

Pagrindinis pavojus, kylantis dėl stipraus vėmimo ar viduriavimo – organizmo skysčių netekimas, dar vadinamas dehidratacija. Jos rizika didžiausia kūdikiams, vaikams, senyvo amžiaus bei imunitetą silpninantiems žmonėms. Negydoma sunki dehidratacija gali sukelti rimtų pasekmių – inkstų veiklos sutrikimus ar net sąmonės netekimą.

Dehidratacijos požymiai

• Reti šlapinimaisi (ypač jei šlapimo nėra daugiau kaip 12 valandų)
• Tamsi šlapimo spalva
• Didelis troškulys
• Sausa burna ir oda
• Galvos svaigimas
• Didelis nuovargis

Vaikams ir kūdikiams atkreipkite dėmesį į papildomus ženklus: ilgai nekinta sauskelnės, nėra ašarų verkiant, didelis irzumas ar vangumas, įdubusios akys ar momenėlis.

Kaip elgtis pastebėjus skrandžio gripo simptomus

Pirmiausia svarbiausia – išvengti skysčių stygiaus. Gerkite vandenį, rehidracinius gėrimus, stebėkite šlapimo spalvą ir dažnį. Kūdikiai ir maži vaikai turėtų gauti motinos pieno arba mišinuko. Likusiems patariama rinktis nesaldius gėrimus, skaidrius sultinius.

Liga dažniausiai plinta itin greitai, tad būtina laikytis griežtos higienos. Nusiplaukite rankas su muilu mažiausiai 20 sekundžių:

• Po tualeto naudojimo
• Pakeitus sergančio vaiko sauskelnes
• Po kontakto su ligonio vėmalais ar išmatomis
• Prieš gaminant ar valgant maistą
• Prieš liečiant bendro naudojimo daiktus

Sergantys žmonės neturėtų lankytis darbo vietose, vaikų darželiuose ar mokyklose. Vaikai, naudojantys sauskelnes, neturėtų maudytis baseinuose bent savaitę po paskutinio viduriavimo epizodo.

Būtina reguliariai dezinfekuoti užterštus paviršius paruoštu baliklio tirpalu (5–25 šaukštai baliklio viename litre vandens). Drabužius ir patalynę skalbkite karštu vandeniu naudodami ilgiausią ciklą.

Kada kreiptis į medikus

Kreipkitės į gydytoją, jei karščiuojate ilgiau nei parą (temperatūra viršija 38,5°C), neįstengiate sulaikyti skysčių ilgiau nei 24 valandas ar atsiranda dehidratacijos požymių. Gali būti paskirti vaistai nuo vėmimo ar infuzinė terapija (skysčiai į veną).

Ženklai, kai būtina skubi medikų pagalba:

• Krauju pasruvęs vėmimas ar išmatos
• Išmatos juodos arba labai tamsios
• Didelis gleivių kiekis išmatose
• Sunkiai pakeliamas pilvo skausmas
• Nepaaiškinamas sumišimas, sąmonės praradimas
• Stiprus ar ilgas vėmimas (daugiau nei dvi dienos)
• Viduriavimas, trunkantis ilgiau kaip tris paras

Vaikams papildomai svarbu reaguoti, jei jie tampa apatiški, itin suirzę ar sunkiai pažadinami arba jų kūno temperatūra pakyla virš 39°C.

Ką dar svarbu žinoti apie skrandžio gripą

Ligos trukmė priklauso nuo viruso, tačiau dažniausiai simptomai išnyksta per dvi dienas. Nėra vienintelio dietos ar produktų, kurie visiškai apsaugotų nuo simptomų, tačiau rekomenduojama rinktis lengvą, nevarginantį skrandžio maistą. Venkite kavos, saldžių, aštrių, riebių ar pieno turinčių produktų, nes jie gali sustiprinti viduriavimą.

Kruopštus rankų plovimas – stipriausia apsauga. Prieš valgydami ar liesdami veidą, būtinai nusiplaukite rankas. Sergantys asmenys neturėtų ruošti maisto kitiems. Dezinfekuokite bendro naudojimo paviršius ir venkite kontakto su ligoniais.