Podagros simptomai

Gydytojai dažnai susiduria su podagra – tai uždegiminė sąnarių liga, kuri atsiranda, kai organizme kaupiasi per daug šlapimo rūgšties. Ši rūgštis susidaro natūraliai, bet jos perteklius gali kauptis sąnariuose, suformuodamas kristalus ir sukeldamas skausmingą uždegimą. Dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia staiga ir būna itin aštrūs – netikėtai pradeda skaudėti, parausta ir patinsta didžiojo kojos piršto sąnarys. Nors podagra dažnai pažeidžia didįjį pirštą, ji gali pasireikšti ir kituose sąnariuose – keliuose, kulkšnyse, kulnuose, alkūnėse, riešuose ar pirštuose.

Podagros simptomai

Pirmieji podagros simptomai dažniausiai pasireiškia naktį ar anksti ryte. Pradžioje skausmas gali būti vos juntamas, tačiau vėliau atakos dažnai stiprėja – vieta parausta, patinsta, tampa jautri, gali būti karšta liečiant. Kai kuriems žmonėms prasideda nedidelis karščiavimas ar jaučiamas silpnumas.

Podagros eiga dažnai suskirstoma į kelis etapus:

  • Asimptominė hiperurikemija – šlapimo rūgšties kristalai ima kauptis aplink sąnarį, tačiau simptomų dar nėra.
  • Ūminė podagra – pasireiškia skaudžios, pasikartojančios atakos.
  • Lėtinė tofusinė podagra – sąnariuose ir po oda formuojasi stambūs, kieti šlapimo rūgšties sankaupos (tofusai), sukeliantys ilgalaikį uždegimą bei komplikacijas.

Pagrindiniai požymiai

  • Staigus, stiprus sąnario skausmas (jausmas panašus į kaulo lūžį ar deginantį skausmą)
  • Stiprus patinimas, paraudimas, šiluma dėl uždegimo
  • Judesių apribojimas, sustingimas
  • Lengvas karščiavimas
  • Bendras nuovargis

Daugiau nei pusė podagros atvejų prasideda didžiojo piršto pagrindo sąnaryje, tačiau gali būti pažeidžiami ir kiti sąnariai.

Podagros progresavimas ir komplikacijos

Negydant podagra linkusi dažnėti ir sunkėti. Kiekviena vėlesnė ataka gali būti intensyvesnė, o pažeistas sąnarys ilgainiui deformuojasi. Dėl nuolat aukštos šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje (hiperurikemijos) po oda gali susidaryti tofusai – tai kietos, dažniausiai neskausmingos išaugos. Dažniausiai jie atsiranda didžiajame piršte, pirštuose ar alkūnėse, tačiau gali išryškėti ir kitose kūno vietose – netgi ausyse ar išilgai stuburo. Kartais tofusai perauga odą, virsta balsvų, kreidos pavidalo mazgeliais.

Be sąnarių, podagra gali paveikti ir kitus organus. Ilgai negydant, šlapimo rūgšties kristalai kaupiasi inkstuose, todėl gali formuotis akmenys ar atsirasti inkstų funkcijos pažeidimų. Pavojingiausia – ūminė uratinė nefropatija, kurios metu inkstai nustoja normaliai veikti. Tokiu atveju pasireiškia šie simptomai:

  • Sumažėjęs šlapimo kiekis
  • Pakilęs kraujospūdis
  • Pykinimas
  • Nuovargis
  • Kvėpavimo pasunkėjimas
  • Mažakraujystė
  • Galūnių patinimas
  • Blyškiai balti, kristališki odos nuosėdos („ureminė šarma“)

Asmenys, kuriems jau yra inkstų liga, turi didesnę riziką susidurti su tokiomis komplikacijomis.

Kas lemia podagros išsivystymą?

Podagros atsiradimui įtakos gali turėti paveldimumas, kai kurios genetinės ligos ar šeimos istorija. Riziką padidina ir kitos ligos – diabetas, inkstų pažeidimai, aukštas kraujospūdis. Taip pat svarbūs gyvenimo būdo veiksniai: nesaikingas alkoholio vartojimas, tam tikri vaistai ar netinkama mityba.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors ne visi pacientai patiria sunkias podagros formas, simptomus ignoruoti nereikėtų – ilgainiui jie gali sukelti rimtų pasekmių. Kartais žmonės mano, kad ligos požymiai savaime pranyko, tačiau kol nepašalinamas šlapimo rūgšties perteklius, podagra gali progresuoti nepastebimai.

Būtina kreiptis į gydytoją:

  • Jei tai pirmas podagros priepuolis. Net jeigu nerekomenduojami vaistai, naudinga pakoreguoti mitybą ir įpročius.
  • Kai simptomai nepraeina per 48 valandas arba užsitęsia daugiau kaip savaitę – galbūt reikalingas gydymo pakeitimas.
  • Jei pasireiškia aukšta temperatūra. Nedidelis karščiavimas gali lydėti podagrą, tačiau stiprus gali rodyti infekciją.

Diagnozė ir tyrimai

Tiksliai nustatyti podagros diagnozę gali tik medicinos specialistas. Neretai tam reikalingas išsamus sveikatos ištyrimas – nuo apžiūros iki laboratorinių tyrimų. Dažniausiai atliekami tyrimai:

  • Sąnarinio skysčio analizė – leidžia aptikti šlapimo rūgšties kristalus ar tofusus
  • Kraujas – vertinami inkstų veiklos rodikliai ir kraujo ląstelių sudėtis
  • Šlapimo tyrimas – tikrinami šlapimo rūgšties kiekiai
  • Radiologiniai tyrimai (rentgenas ir kt.) – vertinama kaulų, sąnarių būklė ir deformacijos

Šie tyrimai padeda atskirti podagrą nuo kitų sąnarių ligų, pavyzdžiui, infekcinio ar pseudopodagros artrito.

Kaip atrodo podagra?

Podagra pasireiškia matomu sąnario patinimu ir paraudimu. Pavyzdžiui, dažniausiai pažeistame didžiojo piršto pagrindo sąnaryje gali susidaryti kietas, skausmingas guzas, kuris primena rausvą, šiltą darinį.

Koks yra podagros skausmas?

Podagros priepuolio metu jaučiamas staigus, dažnai nepakeliamas skausmas. Jis gali priminti lūžį, dūrį ar deginantį pojūtį pažeistame sąnaryje. Daugiausia skauda didįjį pirštą, tačiau skausmas gali plisti į kelius, pėdas, kulnus, riešus ar pirštus. Dažniausiai didžiausias skausmas trunka pirmąją dieną, vėliau jis po truputį mažėja.

Kiek laiko trunka podagros priepuolis?

Podagros uždegimas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Dažniausiai priepuoliai pasireiškia naktį ar anksti ryte. Ryškiausi simptomai būna pirmas 36 valandas nuo jų pradžios, vėliau skausmas po truputį praeina.

Dr. Saulius Petraičius

Komentarų sekcija išjungta.