Menopauzės simptomai

Menopauzė – natūralus pereinamasis laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Hormonų, ypač estrogeno, kiekio mažėjimas ne tik keičia menstruacijų ciklą, bet ir lemia įvairius juntamus požymius. Nors daugumai simptomai būna lengvi ar vidutinio intensyvumo, kai kuriems jie gali gerokai apkartinti kasdienybę.

Dažniausi pojūčiai

Kai artėja menopauzė, dauguma moterų pirmiausia pastebi pakitimus menstruacijų ritme – jos gali pasidaryti ilgesnės arba trumpesnės, tapti nereguliarios. Kitas labai būdingas ženklas – karščio bangos. Tai staigi ir intensyvi šilumos banga, dažniausiai visą kūną užlieja kartu su prakaitavimu. Net 3 iš 4 moterų šį simptomą patiria ypač ryškiai. Jei tai nutinka miegant, vadinama „naktiniais prakaitavimais“, kurie dažnai trukdo kokybiškai išsimiegoti.

Laikui bėgant mažėja estrogeno, todėl makštis, šlapimo pūslė bei šlaplė praranda dalį elastingumo ir drėgmės. Dėl to audiniai tampa jautresni ir labiau linkę į sudirginimą ar infekcijas. Galimi tokie nemalonumai kaip sausumas ar perštėjimas makštyje, skausmas ar kraujavimas lytinių santykių metu, dažnesnis šlapimo nelaikymas, padažnėję uždegimai, deginimas ar skubus noras šlapintis, vandeningos išskyros.

Dar vienas dažnas palydovas – emocijų svyravimai. Daugelis moterų pasakoja, kad menopauzės metu emocijos tampa nenumaldomos: gali greitai kilti liūdesys, pyktis, irzlumas ar džiaugsmas. Dėl nuotaikos nepastovumo dalis moterų ima ieškoti emocinės pagalbos.

Menopauzė taip pat lemia dažnesnius galvos skausmus, ypač migrenas. Jie sudėtingiau valdomi, nes šiuo laikotarpiu kraujagyslių sistema jautrėja. Sutrikus miegui, moterys gali tapti nemigos aukomis: vienas iš ryškiausių pokyčių – sunkus grįžimas į miegą naktį, ypač jei kankina naktiniai prakaitavimai ar nervų sistemos jautrumas.

Makšties diskomforto sukeltų problemų fone dažnai sumažėja ir seksualinis potraukis, kartais dėl pačių hormoninių pokyčių, o kartais – dėl stresinių gyvenimo situacijų. Kai kuriose situacijose šis pokytis tik laikinas, bet jei jis trukdo kasdieniam gyvenimui, verta aptarti galimus pagalbos būdus su specialistu.

Taip pat menopauzės metu dažnai sulėtėja medžiagų apykaita, todėl priaugti svorio tampa lengva. Pasikeičia ir riebalų pasiskirstymas – pilvo sritis, rankos ar kojos gali atrodyti „minkštesnės“. Prisideda ir lengvas užmaršumas: jei nepastebite reikšmingų kasdienio gyvenimo sunkumų, didesnių nerimo priežasčių dažniausiai nėra.

Retai pasitaikantys reiškiniai

Nors dauguma simptomų sutampa, kai kurios moterys menopauzę išgyvena kitaip. Retesni, tačiau galimi požymiai gali būti:

• Žemas kraujospūdis
• Svaigulys
• Spengimas ausyse
• Astmos paūmėjimas
• Sąnarių ar raumenų skausmas
• Neįprasti sapnai
• Virškinimo sutrikimai
• Plaukų slinkimas
• Burnos deginimo pojūtis
• Pakitęs kvapas iš burnos ar nemalonus skonis
• Kūno kvapo pokyčiai
• Odos dilgčiojimas, niežulys ar net „elektriniai“ pojūčiai

Jei patiriate keistų ar nerimą keliančių simptomų, visada pasitarkite su sveikatos specialistu, kad būtų atmestos rimtesnės ligos.

Kada menopauzė gali atsirasti anksčiau?

Menopauzė, prasidėjusi iki 40 metų, yra laikoma ankstyva ir dažniausiai susijusi su kitomis ligomis – ypač autoimuniniais sutrikimais. Staiga menopauzę gali sukelti kiaušidžių pašalinimas arba stipri trauma. Tokiais atvejais simptomai būna žymiai intensyvesni nei natūralios menopauzės metu.

Galimos pasekmės

Menopauzė – natūrali moters gyvenimo dalis, tačiau pokyčiai organizme veikia įvairias sistemas. Menstruacijos tampa nereguliarios ar smarkiai sustiprėja – jei tenka keisti tamponą ar paketą dažniau nei kartą per valandą aštuonias valandas iš eilės, būtina išsitirti. Labai stiprus kraujavimas gali būti susijęs su polipais, miomomis ar net gimdos vėžiu. Dažnas kraujavimas taip pat išsekina organizmą ir gali sukelti anemiją.

Baigiantis menstruacijoms, išauga širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Reikėtų rūpintis savo kraujo spaudimu, riebalų kiekiu kraujyje, rinktis širdžiai palankų mitybos ir fizinio aktyvumo režimą. Spaudimo padidėjimas gali būti pirmas ženklas, kad kraujagyslės prarado elastingumą, o tai padidina insulto, infarkto riziką. Kraujo spaudimą per menopauzę verta tikrintis ne rečiau kaip kas pusmetį – tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje.

Apie širdies širdies veiklos sutrikimus gali įspėti dažnas širdies plakimas ar ritmo sutrikimai. Jei kartu pasireiškia dusulys, praeinantis sąmonės netekimas, skausmas, pykinimas ar stipri įtampa krūtinėje, būtina skubi medicinos pagalba.

Hormonų pokyčiai lemia ir spartesnį kaulų masės nykimą. Kaulai tampa trapesni, todėl išauga rizika patirti lūžių – ypač klubo, stuburo ar riešo. Kaulų tankį rekomenduojama išsitirti laiku, o reikalui esant laikytis specialisto rekomendacijų dėl papildomos apsaugos.

Emocinė savijauta menopauzės metu kinta neretai. Jeigu būta depresijos praeityje ar šeimoje, rizika užklupti šiam sutrikimui padidėja. Net ir nesant ankstesnių psichikos sunkumų, šis laikotarpis gali būti sunkus dėl hormonų ir gyvenimo iššūkių. Nevenkite išsikalbėti su artimaisiais ar kreiptis pagalbos, jei pastebėjote užsitęsusį liūdesį ar sunkiai valdote emocijas.

Kada verta kreiptis į gydytoją

Nors menopauzės išvengti ar visiškai užkirsti kelią simptomams neįmanoma, visada galima sulaukti pagalbos juos valdyti ar palengvinti.

• Jei lytinio gyvenimo pokyčiai pradeda trukdyti santykiams ar jūsų gyvenimo kokybei
• Jei lytiniai santykiai tapo skausmingi dėl makšties sausumo ir norite aptarti galimus sprendimus
• Jei sunku kalbėtis su artimaisiais apie patiriamus pokyčius ir ieškote patarimo ar emocinės paramos
• Jei nepavyksta išsimiegoti arba miego sutrikimai tampa nuolatiniai
• Jei nerimą kelia nuotaikų svyravimai ar depresijos požymiai
• Jei karščio bangos taip vargina, kad trukdo kasdieniams darbams
• Jei nerimaujate dėl širdies ar kaulų sveikatos, norite atlikti profilaktinius tyrimus
• Jei menstruacijas dar turite, tačiau jos tapo dažnesnės ar gausesnės

Pastebėjus netikėtus ar nepaaiškinamus simptomus, svarbu tai aptarti su gydytoju – jie gali būti susiję su kitomis sveikatos problemomis, kurioms reikia tikslinio gydymo.

Rūpinimasis savimi menopauzės metu

Menopauzė – puiki proga pradėti geriau rūpintis savimi. Judėjimas, streso valdymas, subalansuota mityba ir reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai padės užtikrinti gerą savijautą. Skirkite laiko sau, atidžiai stebėkite kūno signalus ir mėgaukitės nauju gyvenimo etapu.