Ar galima išvengti psoriazinio artrito?

Psoriazinis artritas (PsA) – tai lėtinė uždegiminė liga, kuri labiausiai pažeidžia sąnarius ir vietas, kur sausgyslės tvirtinasi prie kaulo. Ši liga dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems žvyneline – apskaičiuota, kad maždaug kas trečias žvynelinę turintis žmogus susiduria ir su psoriaziniu artritu. PsA gali paveikti skirtingas kūno vietas: nuo pirštų ir kelių, iki stuburo ar klubų, sukeldamas skausmą, sustingimą ir judesių apribojimą.

Kas lemia psoriazinį artritą

Vieno priežasties, kodėl žmogui išsivysto psoriazinis artritas, nėra nustatyta. Dažniausiai įtaką daro genetika ir aplinkos veiksniai – nuo streso, iki įvairių infekcijų ar odos ir sąnarių traumų. Vis dar neįmanoma numatyti, kuris žvynelinę turintis žmogus susirgs PsA, kaip ir negalima to išvengti. Šios ligos kilmė susijusi su imuninės sistemos sutrikimais, kai organizmas pradeda pulti savus audinius – ypač sąnarius, entezes (vietas, kur sausgyslės jungiasi su kaulu), ir odą.

Ar įmanoma užkirsti kelią?

Psoriazinis artritas priklauso autoimuninių ligų grupei, todėl jo prevencijos būdai kol kas nėra žinomi. Net ir mažinant rizikos veiksnius – pavyzdžiui, stresą ar žalingus įpročius – nėra garantijos, kad liga neatsiras. Dalis žmonių pirmiausia pastebi sąnarių simptomus, o žvynelinė pasireiškia tik vėliau arba išvis nesivysto. Nors ekspertai nuolat ieško būdų nustatyti ligos pradžią provokuojančius veiksnius, šiuo metu pagrindinė strategija – laiku atpažinti simptomus ir pradėti gydymą. Tai padeda sumažinti uždegiminių paūmėjimų dažnį ir intensyvumą, o kartu išsaugoti sąnarių funkciją.

Kaip sumažinti paūmėjimų tikimybę

PsA būdingos uždegimo „bangos“ – laikas, kai simptomai stiprėja, ir laikotarpiai, kai jie aprimsta. Nors ne visada įmanoma tiksliai nuspėti, kada prasidės paūmėjimas, rūpinimasis sveikata gali padėti jį atitolinti.

Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus judėjimas labai svarbus sergant PsA. Fizinė veikla mažina skausmą, nuovargį, gerina judrumą ir gyvenimo kokybę. Aktyvumas stiprina raumenis, didina lankstumą, padeda atstatyti jėgas, stiprina pažintines funkcijas ir suteikia daugiau nepriklausomybės kasdieniame gyvenime. Prieš pradedant sportuoti, pravartu pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu – specialistas padės pasirinkti tinkamiausią krūvį ir veiklas.

Ne mažiau svarbu pastebėti ir asmeniškai jums būdingus paūmėjimų sukėlėjus – tai gali būti tiek fizinė trauma ar liga, tiek stiprus stresas, rūkymas ar netgi oro permainos. Kai kuriems žmonėms užtenka pakeisti mitybą ar patirti įtampą darbe, ir simptomai atsinaujina. Kuo geriau pažinsite savus „trigerius“ ir stengsitės jų vengti, tuo rečiau vargins uždegiminiai paūmėjimai.

Mitybos įtaka ir kiti prevencijos būdai

Mityba – reikšmingas veiksnys kontroliuojant uždegiminius procesus. Rekomenduojama rinktis priešuždegiminę mitybą, kurios pagrindą sudaro vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, liesi baltymai, žuvis, riešutai ir augaliniai aliejai. Tokia mityba mažina uždegimą organizme ir padeda geriau savijautai.

Verta atsisakyti ar riboti maisto produktus, kurie „pakursto“ uždegimą: raudonos mėsos, saldumynų, cukruotų gėrimų, perdirbtų (dešrainių, rūkytų mėsos gaminių) ir greito maisto, rafinuotų angliavandenių (baltos duonos, makaronų, ryžių). Kai kuriems žmonėms netgi pieno produktai gali veikti neigiamai, juos patariama keisti augaliniais pakaitalais.

Tinkama vitaminų pusiausvyra irgi svarbi – pavyzdžiui, vitaminas C padeda palaikyti kremzlių stiprumą ir apsaugoti jas nuo laisvųjų radikalų, todėl gali prisidėti prie uždegiminių procesų valdymo.

Kaip kontroliuoti stresą

Stipri įtampa dažnai sukelia ar sustiprina paūmėjimus. Nors visų išorinių stresorių pašalinti nepavyks, daug kas priklauso nuo to, kaip mokate su jais tvarkytis. Sveikos įtampos mažinimo praktikos apima subalansuotą mitybą, nuolatinį judėjimą, žalingų įpročių atsisakymą, atsipalaidavimo technikas (kvėpavimo pratimai, meditacija, joga), nereikalingų veiklų atsisakymą ir realistiškų tikslų išsikėlimą.

Paūmėjimo valdymo būdai namuose

Sąnarių skausmui mažinti tinka tiek šilumos, tiek šalčio terapija. Šiluma (pvz., šildyklės, šilti kompresai, vonios) padeda atpalaiduoti sustingusius sąnarius ir raumenis, pagerina kraujotaką, sumažina diskomfortą. Šaltis (ledo kompresai, užšaldytas rankšluostis ar specialūs gelio paketai) sumažina patinimą ir slopina uždegimą, tačiau neverta ledo dėti tiesiai ant odos – saugiai naudokite medžiagos sluoksnį.

Psoriazinio artrito gydymo galimybės

Gyvenimo būdo pokyčiai itin svarbūs, tačiau dažnai vien jų nepakanka. Yra daug efektyvių vaistinių gydymo metodų, kurie gali palengvinti skausmą, sumažinti uždegimą, pristabdyti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę:

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) padeda sumažinti skausmą ir patinimą.
• Kortikosteroidai – trumpalaikiam uždegiminių paūmėjimų slopinimui.
• Ligos eigą modifikuojantys vaistai (DMARD) mažina uždegimą ir lėtina ligos progresavimą.
• Biologiniai vaistai taikosi į konkrečias imuninės sistemos dalis, atsakingas už uždegimą.
• Janus kinazės (JAK) inhibitoriai – slopina uždegimo fermentus ir neleidžia pažeisti sąnarių.
• Fizinė terapija palaiko judrumą, padeda saugiai išlaikyti aktyvumą.
• Sudėtingais atvejais gali būti rekomenduojamos sąnarių operacijos.

Jei kartu su sąnarių simptomais pasireiškia žvynelinė, taikomi specialūs tepalai (pvz., kortikosteroidų kremai), kurie malšina odos niežėjimą, paraudimą ar skausmą.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite, kad sąnarių skausmas ir sustingimas trunka ilgiau nei keletą savaičių, verta vakar atidėti vizito pas gydytoją. Taip pat svarbu pasitarti, jei sergate žvyneline ir atsirado ar pasunkėjo sąnarių skausmai bei judesių ribotumas. Ypač būtina gydytojo konsultacija, jei gydymo rezultatai prastėja arba atsiranda naujų, stipresnių simptomų.

Nedideli paūmėjimai paprastai praeina per 1–2 dienas, tačiau jei uždegimas užsitęsia ar stiprėja, verta nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistu. Gydytojas gali koreguoti gydymą ar skirti papildomų vaistų uždegimui numalšinti.

Ką verta žinoti apie ligos eigą?

Psoriazinis artritas yra liga, su kuria tenka gyventi ilgą laiką. Simptomai dažniausiai kinta – būna ir paaštrėjimo, ir aprimimo laikotarpių. Nepaisant to, turint tinkamą gydymo planą ir rūpinantis savimi galima pasiekti gerų rezultatų: mažinti uždegimo epizodus, išvengti didesnių sąnarių pažeidimų, išlaikyti judrumą ir gyventi visavertį gyvenimą. Glaudus bendradarbiavimas su savo gydytoju yra raktas į sėkmingą ligos valdymą.

Kas sukelia PsA paūmėjimus?

Kiekvienam žmogui, sergančiam psoriaziniu artritu, paūmėjimų priežastys skiriasi. Dažniausiai simptomus sukelia ar pasunkina stresas, įvairios traumos ir infekcijos, nereguliarus vaistų vartojimas, rūkymas, mitybos pokyčiai.

Kokių produktų vertėtų vengti, jei sergate PsA?

Renkantis maistą, reikėtų vengti produktų, kurie skatina uždegiminius procesus – tai perdirbtas maistas, greitasis maistas, saldumynai ir gazuoti gėrimai, raudona mėsa ir balti miltai (pavyzdžiui, batonai, makaronai, ryžiai). Tokia mityba gali paaštrinti simptomus.

Vitaminas C ir jo reikšmė sergant psoriaziniu artritu

Pakankamas vitamino C kiekis dietoje naudingas kremzlėms bei padeda apsaugoti nuo laisvųjų radikalų, kurie siejami su uždegiminėmis ligomis. Kadangi vitaminas C yra stiprus antioksidantas, jis gali mažinti uždegimą ir būti naudingu įtraukiant į kasdienę mitybą.