22 akių paraudimo priežastys

Raudonos kraujagyslės akyse dažniausiai atsiranda tuomet, kai smulkūs kraujagyslės prie pat akies paviršiaus išsiplečia. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių: per ilgo darbo prie kompiuterio, netinkamai dėvimų kontaktinių lęšių ar net rimtesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip uždegimas ar akių trauma.

Kas sukelia akių paraudimą?

Akys gali parausti dėl daugybės skirtingų veiksnių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys – išoriniai dirgikliai (pvz., dulkės ar chloras), pervargimas, sausos akys ar įvairios ligos. Išanalizuokime dažniausias situacijas, kodėl akys gali tapti raudonos ir su išsiplėtusiomis kraujagyslėmis.

Kontaktiniai lęšiai

Daugeliui lęšius nešiojantiems žmonėms pažįstamas akių dirginimas ir kraujagyslių išryškėjimas. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių:

• netinkamas lęšių dydis ar forma,
• per ilgas jų nešiojimas,
• pažeisti ar nešvarūs lęšiai,
• nepakankama higiena.

Ilgalaikis ar netinkamas kontaktinių lęšių naudojimas gali net pažeisti rageną, sukeldamas infekcijas ar opas. Pastebėjus akių paraudimą nešiojant lęšius, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju oftalmologu.

Dažnas akių lašų vartojimas

Daugelis akių paraudimą bando slopinti kraujagysles susiaurinančiais lašais, tačiau šias priemones naudojant ilgai, poveikis ima silpnėti, o nutraukus, paraudimas gali atsinaujinti dar stipriau. Akių drėkinamuosius lašus be konservantų patartina naudoti tik esant poreikiui – jei paraudimas išlieka, gydytojas padės nustatyti tikrąją priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.

Skaitmeninis nuovargis

Akys parausta ir dėl nuolatinio darbo prie kompiuterio ar žiūrėjimo į ekranus. Tokiu atveju žmogus paprastai mirksi rečiau, todėl akys išsausėja. Reguliariai priminkite sau pamirksėti ir naudokite drėkinamuosius lašus, kad sumažintumėte sausėjimą ir paraudimą.

Miego trūkumas

Nuolat nespėjant pailsėti, aplink akis susikaupia daugiau kraujo, todėl jos tampa ne tik paburkusios, bet ir paraudusios, kartais net išsausėja. Tinkamas poilsio kiekis (7–9 valandos naktį) leidžia akims atkuriamąjį miegą ir geresnę skysčių apytaką.

Maudynės baseine

Chloras, naudojamas baseinuose, dažnai dirgina akis, sukelia paraudimą ir patinimą. Norint to išvengti, rekomenduojama baseine dėvėti plaukimo akinius. Jei po maudynių atsiranda matymo sutrikimų ar skausmas, būtina kreiptis į gydytoją.

Rūkymas

Cigaretėse esantys kenksmingi junginiai dirgina jautrius akių audinius ir gali išsausinti akis, sukelti uždegimą ir paraudimą. Žalingi įpročiai ne tik išprovokuoja tokius simptomus, bet ir didina riziką susirgti kitomis akių ligomis, pavyzdžiui, katarakta ar geltonosios dėmės degeneracija.

Alkoholis ir kanapės

Alkoholis bei kanapės dažnai praplečia kraujagysles, o dėl to akys parausta, tampa pavargusios. Ypač alkoholis turi dehidratuojantį poveikį. Naudojant šias medžiagas, net ir laikinai pagerėjus po lašų, paraudimas greitai grįžta.

Alergijos

Alergiški žmonės dažnai pastebi niežėjimą, perštėjimą ir paraudimą akyse. Tokį akių sudirginimą sukelia išsiplėtę kraujagyslės ir susikaupęs skystis priekinėje akies dalyje. Padeda vengiami alergenų, šaltos kompresijos, dirbtinės ašaros ar specialūs vaistiniai lašai nuo alergijos.

Nėštumas

Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu dažnai slopina ašarų gamybą, todėl akys ima sausėti, būti jautresnės, gali parausti ar skaudėti. Panašius simptomus pastebėjus, patariama laikinai atsisakyti kontaktinių lęšių ir rinktis akinius.

Kitos dažnos priežastys ir ligos

Fotokeratitas (UV spindulių pažeidimas)

Kai akys ilgai būna be apsaugos saulėje, sniege ar soliariume, jos gali nusideginti nuo ultravioletinių spindulių. Tuomet akys parausta, gali ašaroti, tampa jautrios šviesai ar išryškėja miglotumas. Ilgainiui UV spinduliai gali didinti kataraktos ar kitų ragenos pažeidimų riziką. Svarbiausia – saugoti akis nuo tolimesnio UV poveikio ir ramiai laukti, kol simptomai atslūgs.

Konjunktyvitas

Konjunktyvitu dažnai vadinama “rožinė akis” – tai išorinio akies sluoksnio uždegimas ar infekcija, pasireiškianti paraudimu, perštėjimu ir išskyromis. Paprastai liga nėra pavojinga, tačiau yra labai užkrečiama. Svarbu neliesti akių ir nenaudoti bendrų rankšluosčių.

Blefaritas

Blefaritas – tai akių vokų uždegimas, atsirandantis dėl užsikimšusių riebalinių liaukų, sumažėjusio mirksėjimo ar higienos stokos. Dažniausi simptomai: sausumas, perštėjimas, niežėjimas, vokų paraudimas, plutele ant blakstienų. Geriausia priemonė yra švarių akių vokų ir blakstienų priežiūra, tačiau prireikus gali būti skiriami medikamentai.

Uveitas

Uveitas – vidinio akies sluoksnio uždegimas, kuris gali pasireikšti staiga ir labai greitai pablogėti. Jis pavojingas dėl gresiančio regėjimo praradimo. Pagrindiniai požymiai: paraudimas, skausmas, regos neryškumas, jautrumas šviesai, plaukiojantys taškeliai. Gydymui dažniausiai taikomi steroidiniai preparatai.

Sausų akių sindromas

Sausos akys – kai trūksta natūralių ašarų, akys tampa dirglios, parausta, peršti. Tai lemia ilgas žiūrėjimas į ekranus, miego stoka, hormonų kaita, kai kurie vaistai ar liaukų užsikimšimas. Padėti gali specialūs drėkinamieji akių lašai be konservantų.

Traumos

Bet kokia akies trauma, kad ir nedidelė (pavyzdžiui, netyčia pajudėjus makiažo šepetėliui arba kliudžius nagu), iššaukia kraujagyslių išsiplėtimą ir paraudimą. Jei sužeista akis parausta arba skauda, būtina pasitikrinti pas gydytoją.

Ragenos opa

Ragenos opa vystosi, kai infekcija pažeidžia rageną, sukelia žaizdas, o kartu intensyvėja paraudimas, skausmas, ant ragenos gali atsirasti balkšva dėmė. Gydymui skiriami specialūs akių lašai pagal ligos priežastį, svarbus kuo skubesnis medikų įvertinimas norint išvengti regėjimo netekimo.

Požymiai, reikalaujantys skubaus gydymo

• Perštėjimas, spaudimas ar net stiprus jaučiamas skausmas akyje
• Neryškus regėjimas ar aklumo pojūtis
• Kraujavimas akyje
• Šviesos baimė
• Simptomų trukmė ilgesnė nei savaitė
• Iš matomo skysčio akyse – geltonos, rudos ar žalios spalvos pluta

Kai kurioms būklėms, pavyzdžiui, uveitui, ragenos opai, stipriai akių traumai, glaukomai, reikalinga neatidėliotina gydytojo konsultacija ir agresyvus gydymas profesionalų rankose.

Kiti svarbūs aspektai

Kraujosruvos ir “voratinklinės” kraujagyslės

Po jungine esančios kraujosruvos (subkonjunktyvinis kraujavimas) gali atrodyti grėsmingai – akis tampa visa raudona. Tačiau paprastai skausmo nebūna, o žala regėjimui nepadaroma. Tiesa, kraujavimo priežastį svarbu ištirti, ypač jei jis kartojasi ar atsiranda kitų simptomų.

Ant akies paviršiaus išryškėjančios ryškios raudonos ar violetinės kraujagyslės (vadinamos „voratinklinėmis“) dažniausiai nėra pavojingos, nors kai kam kelia estetinį diskomfortą. Jų vystymąsi lemia paveldimumas, amžius, saulės poveikis ar traumos.

Dehidratacija

Esant kūno skysčių trūkumui, organizmas negali normaliai drėkinti akių, sumažėja ašarų gamyba. Tokiu atveju akys jaučiasi lyg smėliuotos, pasidaro raudonos. Svarbu nuolat gerti pakankamai vandens ir stebėti savo pojūčius.

Glaukoma ir kiti uždegimai

Staigus akispūdžio padidėjimas (ūminė glaukoma) gali sukelti stiprų vienos akies paraudimą, skausmą ir regėjimo sutrikimus. Kartais pasireiškia ir išoriškai matomi uždegimai – episkleritas ar skleritas, kuomet uždegimas paveikia skirtingus akies audinius. Šios būklės reikalauja skubaus gydymo.

Būkite dėmesingi savo akių sveikatai. Jei paraudimas nepraeina ar atsiranda papildomų simptomų – skausmas, regėjimo sutrikimai, išskyros ar šviesos baimė – nedelskite ir apsilankykite pas gydytoją. Savalaikis reagavimas padeda išvengti rimtų komplikacijų ir išsaugoti gerą regą.