PCOS diferencinė diagnostika

Ne kiekvieną sveikatos sutrikimą galima lengvai nustatyti atliekant kraujo tyrimus, biopsiją ar kitas standartines diagnostikos procedūras. Kai kurios ligos diagnozuojamos tik nuosekliai pašalinus visas kitas galimas priežastis – tai vadinama diferencine diagnostika. Tik išsiaiškinus ir atmetus panašius sutrikimus, specialistai gali tiksliai nustatyti ligą ir paskirti tinkamą gydymą.

Diferencinė diagnozė

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) dažnai sukelia simptomus, panašius į kitų sutrikimų požymius. Kadangi nėra vieno tyrimo, galinčio šią būklę patvirtinti, gydytojams tenka kruopščiai išanalizuoti galimas priežastis. Diferencinė diagnozė leidžia atmesti panašias ligas, kurios gali pasireikšti tokiais pačiais simptomais kaip ir PKS.

Simptomus primenantys sutrikimai

Nustatant PKS, būtina atsižvelgti į kitas ligas, kurios gali pasireikšti panašiais požymiais. Dažniausiai tiriamos skydliaukės ligos, padidėjęs prolaktino kiekis, įgimta antinksčių hiperplazija ir Kušingo sindromas. Šių susirgimų požymiai neretai persidengia, todėl svarbu juos diferencijuoti.

Skydliaukės ligos

Skydliaukė – tai liauka, esanti kaklo priekyje, atsakinga už medžiagų apykaitos reguliavimą. Jos gaminami hormonai T3 ir T4 daro didelę įtaką kvėpavimui, širdies ritmui, svoriui, raumenų stiprumui bei menstruaciniam ciklui.

Kai skydliaukėje hormonų pagaminama per mažai (hipotireozė) arba per daug (hipertireozė), organizmo funkcijos sutrinka. Tai gali pasireikšti nuovargiu, svorio pokyčiais, jautrumu temperatūros svyravimams, menstruacijų nereguliarumu, o hipotireozės atveju – netgi nevaisingumu. Šie pokyčiai labai panašūs į PKS simptomus.

Skydliaukės funkciją vertinama kraujo tyrimais, nustatant T3 ir T4 hormonų lygį. Esant poreikiui, toliau atliekami papildomi tyrimai konkrečiai priežasčiai nustatyti.

Padidėjęs prolaktino kiekis

Prolaktinas – hormonas, kurį gamina posmegeninė liauka. Jis stimuliuoja pieno gamybą krūtyse. Kai jo lygis padidėja (būklė vadinama hiperprolaktinemija), atsiranda nereguliarios mėnesinės, gali pasireikšti pieno išsiskyrimas iš spenelių net ir nesant nėštumui ar žindymui. Kartais PKS taip pat lydi didesnis prolaktino kiekis.

Viena iš dažnesnių šios būklės priežasčių – gerybinis posmegeninės liaukos auglys (prolaktinoma). Jis gali būti įvairaus dydžio, tačiau dažniausiai nebūna piktybinis. Prieš nustatant diagnozę, būtina neįtraukti kitų galimų priežasčių, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimų. Auglio buvimas tikslinamas atliekant magnetinio rezonanso tyrimą.

Įgimta antinksčių hiperplazija

Ši genetinė liga lemia, kad antinksčių liaukos nesukuria pakankamai kortizolio ir aldosterono. Kortizolis atsakingas už organizmo reakciją į stresą, o aldosteronas reguliuoja natrio ir kitų elektrolitų kiekį kraujyje. Sergant įgimta antinksčių hiperplazija, tuo pat metu organizme ima kauptis per didelis kiekis vyriškųjų hormonų androgenų.

Moterys, kurių hormonų pusiausvyra sutrikusi dėl šios ligos, gali patirti gausų plaukuotumą, menstruacijų išnykimą arba ciklų nereguliarumą. Kitaip nei PKS, įgimta antinksčių hiperplazija nustatoma atliekant genetinius tyrimus.

Kušingo sindromas

Kušingo sindromas susiformuoja dėl per didelės antinksčių hormonų gamybos. Dažniausia priežastis – gerybinis posmegeninės liaukos auglys (adenoma), kuris veikia antinksčių darbą ir sukelia perteklinę kortizolio bei androgenų gamybą.

Ši liga pasireiškia simptomais, primenančiais PKS: svorio augimu, gausiu kūno plaukuotumu, veido patinimu, dažniu šlapinimusi ir odos struktūros pokyčiais.

Kušingo sindromas, kaip ir PKS, nėra diagnozuojamas vienu tyrimu – paprastai tikrinamas kortizolio išskyrimo modelis, tiriant šlapimą ar seiles.