Chemoterapija išplitusiam krūties vėžiui

Metastazavusio krūties vėžio gydymas dažnai apima chemoterapiją, kuri padeda valdyti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Šiuolaikinė medicina siūlo įvairias chemoterapijos schemas, ir jos pasirinkimas priklauso nuo naviko ypatybių, ankstesnio gydymo bei asmeninių paciento poreikių.

Kaip veikia chemoterapija

Chemoterapiniai vaistai naikina greitai besidauginančias ląsteles – būtent tokios yra vėžio ląstelės. Tačiau šie vaistai neturi „išmaniojo taikiklio“, todėl paveikia ir sveikas organizmo ląsteles, kurios taip pat greitai dalijasi: plaukų folikulus, kaulų čiulpus ar virškinamojo trakto gleivinę. Dėl to gali pasireikšti įvairūs šalutiniai poveikiai, kurių dažniausi yra nuovargis, pykinimas ir plaukų slinkimas.

Kada taikoma

Sprendimas dėl chemoterapijos pradžios priklauso nuo krūties vėžio tipo, ar navikas reaguoja į hormoninį gydymą ir kaip greitai reikia sumažinti naviką. Chemoterapija dažnai skiriama kaip pagrindinis gydymas tiems, kurių navikai yra atsparūs hormoniniams vaistams, taip pat esant agresyvioms (trigubai neigiamoms) ir HER2 teigiamoms navikų formoms, ypač jei greitai būtina sustabdyti ligos plitimą.

Kaip dažnai atliekama chemoterapija

Paprastai gydymas vyksta ciklais: vienas ciklas dažniausiai trunka 21–28 dienas. Kiek ciklų reikės, priklauso nuo ligos reakcijos į vaistus, bendros sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Gydymas kartais tęsiamas be pertraukų, o kartais daromos pauzės, kad organizmas spėtų atsigauti – kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų.

Kai kuriems ligoniams gali būti taikomi įvairūs vaistų deriniai – dažniausiai, kai navikas yra labai aktyvus. Vis dėlto dažnu atveju pasirenkamas gydymas vienu vaistu, nes taip sumažėja nepageidaujamų reakcijų tikimybė ir pagerėja toleravimas.

Gydymo tikslai

Gydant metastazavusį krūties vėžį, chemoterapijos tikslai skiriasi nuo ankstyvos ligos stadijos. Ankstyvosiose stadijose gydytojų tikslas – visiškai sunaikinti vėžį. Tuo tarpu išplitusio vėžio atveju siekiama kiek įmanoma ilgiau kontroliuoti ligą: prailginti gyvenimą, sumažinti simptomus ir kiek galima pagerinti gyvenimo kokybę.

Deja, šiuo metu nėra chemoterapijos ar kitų vaistų, kurie galėtų visam laikui išgydyti išplitusį krūties vėžį. Nors kai kuriems pacientams liga ilgą laiką išlieka kontroliuojama, dažniausiai anksčiau ar vėliau navikas tampa atsparus vaistams.

Pagrindiniai chemoterapijos vaistai

Metastazavusiam krūties vėžiui gydyti naudojami skirtingi vaistų tipai. Jei liga grįžta po ankstesnės chemoterapijos, dažniausiai skiriami kitos grupės vaistai, nes dalis vėžio ląstelių galėjo tapti atsparios.

• Antraciklinai
• Alkiluojantys agentai
• Taksanai
• Mitotiniai inhibitoriai
• Nukleozidų analogai
• Antimetabolitai
• Mikrovamzdelių inhibitoriai
• Platinos preparatai

Dažniausiai šie vaistai skiriami po vieną, nebent liga itin sparčiai progresuoja.

Gydymo eiga ir vaistų keitimas

Laikui bėgant, navikas gali tapti nebeimlus vienam ar kitam vaistui, todėl gydytojas gali keisti gydymo schemą. Metastazavusį krūties vėžį gydantys žmonės dažnai gauna bent keletą skirtingų chemoterapijos linijų.

Metastazės smegenyse

Kai kurie chemoterapiniai vaistai nepajėgia prasiskverbti pro smegenis saugančią „kraujo-smegenų“ barjerą, todėl kai vėžys išplinta į šiuos organus, dažnai būtini kiti gydymo būdai, pavyzdžiui, radioterapija.

Dažniausi šalutiniai poveikiai

Nors šalutiniai chemoterapijos reiškiniai ir toliau kelia iššūkių, daugelį jų pavyksta praktiškai valdyti. Dažniausiai pasitaiko:

• Išsekimas ir nuovargis – svarbu planuoti dienos veiklas, ilsėtis, leisti sau priimti pagalbą iš šeimos ar draugų.
• Plaukų slinkimas – plaukų netenkama dažnai, tačiau šiuolaikinės galvos dangos ar perukai leidžia jaustis patogiau. Kai kurie šaldymo būdai gali sumažinti plaukų slinkimą, nors jie ne visada patogūs.
• Pykinimas ir vėmimas – šiuo metu galime pasiūlyti įvairių priemonių, įskaitant ir vaistus, kurie padeda šiuos simptomus sumažinti ar visai jų išvengti.
• Viduriavimas – kartu su gydytoju galima ieškoti būdų, kaip jį sumažinti.
• Kraujodaros slopinimas – mažėjant kraujo kūnelių kiekiui, gali išsivystyti mažakraujystė (nuovargis), sumažėti imunitetas (padidėja infekcijų rizika), o esant sumažėjusiam trombocitų kiekiui – padidėti kraujavimų tikimybė. Šiais atvejais būtina imtis atsargumo priemonių ir, kilus karščiavimui, nedelsti kreiptis į gydytoją.
• Neuropatija – kai kurie vaistai gali sukelti rankų ir kojų tirpimą, deginimą ar dilgčiojimą, kuris kartais išlieka ir pasibaigus gydymui. Svarbu pasirūpinti saugia buities aplinka, kad išvengtumėte kritimų.

Gydymo eiga ir gyvenimo kokybė

Daugeliui žmonių tenka patirti ne vieną chemoterapijos kursą ar vaistų keitimą gydymo metu. Nors gydymas ilgainiui tampa mažiau veiksmingas, šiuolaikinė medicina stengiasi maksimaliai išsaugoti paciento gyvenimo kokybę ir kontroliuoti ligą kuo ilgiau. Svarbu suprasti chemoterapijos galimybes ir ribas – apie juos verta aptarti su savo gydytoju, išsakyti savo lūkesčius ir išgirsti gydytojo rekomendacijas.