Geriausi vaistai nuo hiperaktyvios šlapimo pūslės

Per daug aktyvi šlapimo pūslė – tai būklė, kai dažnai prireikia staigiai šlapintis, o šis pojūtis gali stipriai sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Nors ši problema paprastai nėra pavojinga gyvybei, ji gali neigiamai paveikti darbą, poilsį ir apskritai gyvenimo kokybę.

Per daug aktyvios šlapimo pūslės simptomai

Esant šiai būklei, gali būti juntama neatidėliotina, staigi šlapinimosi būtinybė. Būdingiausi simptomai:

• Dažnas šlapinimasis dienos metu
• Prabudimai naktį norint šlapintis (nikturija)
• Netikėtas šlapimo nelaikymas dėl stipraus noro

Ką daryti pajutus simptomus

Kreipkitės į šeimos gydytoją ar urologą, jei pastebite šiuos požymius. Specialistas galės atlikti reikiamus tyrimus ir pasiūlyti tinkamus gydymo sprendimus. Prieš pradedant ar nutraukiant gydymą vaistais, svarbu aptarti su gydytoju galimą naudą, riziką bei alternatyvas.

Dažniausios per daug aktyvios šlapimo pūslės priežastys

Nors tiksli šios būklės priežastis dažnai nenustatoma, manoma, kad tam įtakos turi šlapimo pūslės raumens (detruzoriaus), šlaplės veiklos sutrikimai arba vegetacinės nervų sistemos disbalansas. Riziką padidina didesnis amžius – skaičiuojama, kad virš 40 metų šia problema skundžiasi ženklus suaugusiųjų procentas. Kiti veiksniai – antsvoris, nerimo sutrikimai, depresija, IBS (dirgliosios žarnos sindromas), miego apnėja ar didelis kofeino kiekis maiste.

Gyvenimo būdo pokyčiai ir elgesio terapija

Pirmiausia rekomenduojama išbandyti nevaistinius metodus. Tai gali būti:

• Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įtraukimas į kasdienybę, siekiant sumažinti antsvorį
• Dubens dugno raumenų treniruotės (Kėgelio pratimai), padedančios kontroliuoti šlapinimosi poreikį
• Kofeino kiekio mažinimas ir ribojamas suvartojamų skysčių kiekis
• Skysčių planavimas – dienos eigoje vartoti iki 1–1,5 litro
• Biofeedback terapija

Daugelis šių priemonių gali būti derinamos su vaistais, jei reikia stipresnio efekto.

Pagrindiniai vaistai

Jei išvardytos priemonės nepadeda, gali būti skiriami vaistai. Dažniausi variantai – tai anticholinerginiai vaistai bei beta-3 adrenoreceptorių agonistai. Šios medžiagų grupės padeda sumažinti šlapimo pūslės susitraukimus arba atpalaiduoja jos raumenį, taip sumažindamos norą skubiai šlapintis.

Anticholinerginiai vaistai

Šios rūšies preparatai veikia mažindami nervinius signalus, kurie sukelia per ankstyvą pūslės susitraukimą. Jie gali sumažinti simptomus iki 70% pacientų, tačiau dažnai sukelia šalutinius reiškinius. Dažniau jie pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms bei vartojant kelis tokio pobūdžio vaistus iš skirtingų grupių.

• Burnos džiūvimas
• Vidurių užkietėjimas
• Regos pablogėjimas
• Kognityviniai sutrikimai ar sumišimas

Preparatai vartojami kasdien tablečių pavidalu, pavyzdžiui: oksibutininas, solifenacinas, darifenacinas, tolterodinas, trospiumas, fesoterodinas. Yra ir odos pleistrų, tokių kaip oksibutinino pleistras, kurį reikia keisti kas kelias dienas – jiems būdingi mažiau virškinimo sistemos šalutinių reiškinių, bet gali atsirasti odos reakcija.

Jeigu šalutiniai reiškiniai nedideli, padėti gali mitybos korekcija – daugiau skaidulinių medžiagų ar specialūs vaistiniai produktai nuo užkietėjimo. Jeigu poveikiai stiprūs ir varginantys, verta aptarti kitus galimus gydymo būdus su gydytoju ar vaistininku.

Beta-3 adrenoreceptorių agonistai

Šie vaistai atpalaiduoja šlapimo pūslės raumenį ir padeda jai išlaikyti didesnį šlapimo kiekį. Jie pasižymi panašiu efektyvumu kaip ir anticholinerginiai, bet dažniausiai sukelia mažiau šalutinių reiškinių.

• Mirabegronas – vartojamas kasdien, dažniausias šalutinis reiškinys: padidėjęs kraujospūdis.
• Vibegronas – vartojamas kartą per dieną, pasižymi geru saugumo profiliu.

Beta-3 adrenoreceptorių agonistai nerekomenduojami žmonėms su labai aukštu kraujospūdžiu ar sunkiomis kepenų bei inkstų ligomis. Taip pat jie gali sąveikauti su kitais medikamentais – apie tai svarbu pasitarti su vaistininku.

Kiti galimi gydymo sprendimai

• Antidepresantai. Tam tikri antidepresantai gali padidinti šlapimo pūslės talpą arba padėti, kai simptomai pasireiškia drauge su depresija. Pavyzdžiui, duloksetinas ar imipraminas, kurie kai kada skiriami ir nuo vaikų enurezės, tačiau šiems vaistams būdingas nemažas šalutinių reiškinių spektras.
• Estrogeno preparatai – gali būti naudojami moterims po menopauzės, siekiant sustiprinti dubens dugno raumenis ir pagerinti šlapimo pūslės kontrolę. Gali būti taikomos makšties tabletės ar kremai. Šie vaistai vartojami atsargiai, nes gali padidinti kai kurių ligų riziką.
• Botulino toksino injekcijos į šlapimo pūslės sienelę padeda atpalaiduoti raumenį. Tokios injekcijos gali prireikti kartoti kas 6–9 mėnesius. Kai kuriems pacientams po procedūros iškyla sunkumų šlapinantis ar padidėja infekcijų rizika, todėl rekomenduojama iš anksto įvertinti privalumus ir trūkumus.

Alternatyvūs ir natūralūs gydymo būdai

Jei standartinės priemonės neveiksmingos, kartais taikomi kiti metodai. Pavyzdžiui, trumpalaikis užpakalinio blauzdos nervo stimuliavimas adatėlėmis ar implantuojamu įrenginiu, arba nuolatinė sakralinės nervų sistemos stimuliacija prietaisu po oda. Šių procedūrų nerekomenduojama žmonėms su kraujo krešėjimo sutrikimais, širdies stimuliatoriais ar nėščiosioms.

Natūralių gydymo priemonių efektyvumas nėra įrodytas. Kai kurie žmonės bando vaistažoles (pvz., gosha-jinki-gan ar kapsaiciną), vitaminą D, akupunktūrą, šlapimo nelaikymui skirtas pagalvėles, tačiau tyrimų apie jų veiksmingumą trūksta. Renkantis papildus, verta rinktis patikimus, nepriklausomai patikrintus produktus, o prieš vartojimą pasikonsultuoti su specialistu.

Apibendrinimas

Per daug aktyvią šlapimo pūslę galima gydyti įvairiais būdais. Pirmiausia visada siūloma išbandyti gyvenimo būdo pokyčius bei elgesio terapiją, o tik vėliau – medikamentus. Dažniausiai skiriami anticholinerginiai vaistai arba beta-3 adrenoreceptorių agonistai. Jei jie netinka ar nepakankamai veiksmingi, gali būti pasiūlyti kiti vaistai, hormoniniai preparatai ar minimaliai invazinės procedūros. Tinkamiausias metodas pasirenkamas individualiai, pagal simptomų stiprumą ir bendrą sveikatos būklę.

Jei gydymas neveikia, ar pastebite šalutinius reiškinius, neatidėliodami pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu – yra ir alternatyvų, kurios gali padėti.