Testosterono pakaitinė terapija (TRT)

Testosterono pakaitinė terapija (TRT) gali padėti sumažinti simptomus, atsirandančius dėl sumažėjusio testosterono kiekio vyrams, sergantiems hipogonadizmu. Šis gydymo metodas turi tiek privalumų, tiek galimų rizikų, todėl prieš jį taikant sveikatos priežiūros specialistas įvertina, ar jis yra tinkamas ir saugus konkrečiam pacientui.

Kas yra testosterono pakaitinė terapija (TRT)?

Testosterono pakaitinė terapija – tai gydymo būdas, skirtas vyrams, kuriems dėl hipogonadizmo nustatytas sumažėjęs testosterono kiekis. Terapijos metu naudojamos sintetinės testosterono formos, padedančios atkurti ir palaikyti normalų šio hormono lygį organizme.

Šis gydymas susijęs su tam tikra nauda ir galimais šalutiniais poveikiais. Sprendimas dėl TRT taikymo priimamas bendradarbiaujant pacientui ir gydytojui, įvertinus individualią situaciją.

Kam skirta TRT?

Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija (FDA) yra patvirtinusi testosterono pakaitinę terapiją vyrams, kuriems testosterono trūkumas nustatytas dėl aiškiai diagnozuotos medicininės būklės – hipogonadizmo.

Hipogonadizmas gali atsirasti dėl vieno ar kelių testosterono gamyboje dalyvaujančių organų pažeidimo ar veiklos sutrikimo:

• sėklidžių
• hipofizės
• pagumburio

Pavyzdžiui, šiuos organus gali pažeisti chemoterapija arba spindulinis gydymas. Taip pat priežastimi gali būti genetiniai sutrikimai, darantys įtaką hormonų gamybai.

FDA nėra patvirtinusi TRT naudojimo vyrams, kuriems testosterono kiekis sumažėjęs be aiškios medicininės priežasties. Iki 2025 metų šis gydymas taip pat nėra patvirtintas vyrams, kuriems testosterono lygis mažėja natūraliai dėl senėjimo.

Kam TRT netinka?

Testosterono pakaitinė terapija nėra universali ir netinka visiems. Tam tikros jau esamos sveikatos būklės gali padaryti šį gydymą nesaugų, pavyzdžiui:

• prostatos vėžys
• širdies nepakankamumas

Kas vyksta prieš pradedant TRT?

Prieš skiriant testosterono pakaitinę terapiją, gydytojas pirmiausia turi patvirtinti, kad testosterono trūkumas yra tiksliai diagnozuotas. Taip pat įvertinama, ar toks gydymas konkrečiam pacientui yra saugus.

Vertinimo metu aptariama ligos istorija, atliekama fizinė apžiūra, o prireikus skiriami papildomi laboratoriniai tyrimai:

• du testosterono kiekio kraujyje tyrimai, atliekami ryte (diagnozei patvirtinti)
• hemoglobino tyrimas
• hematokrito nustatymas
• kepenų funkcijos rodikliai
• liuteinizuojančio hormono tyrimas
• PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas
• prolaktino kiekio kraujyje tyrimas

Kaip veikia TRT?

Taikant TRT, organizmui tiekiamas sintetinis testosteronas, kuris padeda sureguliuoti šio hormono kiekį. Dėl to gali sumažėti tokie simptomai kaip sumažėjęs lytinis potraukis ar energijos stoka.

Svarbu suprasti, kad ši terapija nepašalina pagrindinės testosterono trūkumo priežasties. Priešingai – laikui bėgant sėklidžių funkcija slopinama. Dėl šios priežasties, norint palaikyti normalų hormonų lygį, gydymą reikia tęsti. Nutraukus testosterono vartojimą, organizmui gali prireikti laiko atkurti natūralią jo gamybą.

TRT formos

Testosterono pakaitinė terapija gali būti taikoma įvairiais būdais:

Testosterono geliai odai

Geliai kasdien tepami ant švarios ir sausos odos pagal nurodymus. Svarbu vengti kontakto su kitais asmenimis, kol gelis dar neįsigėręs, kad hormoninė medžiaga nebūtų perduota per odą.

Intramuskulinės testosterono injekcijos

Vaistas leidžiamas į raumenis kas vieną ar dvi savaites. Ilgiau veikiančios formos gali būti skiriamos rečiau, pavyzdžiui, kas kelias savaites, tačiau jos paprastai atliekamos gydymo įstaigoje.

Poodinės testosterono injekcijos

Šios injekcijos leidžiamos po oda, dažniausiai kartą per savaitę.

Testosterono pleistrai

Pleistrai klijuojami ant odos kasdien. Siekiant išvengti odos dirginimo, jų vieta turėtų būti reguliariai keičiama.

Testosterono implantai (pelletės)

Mažos granulės implantuojamos po oda kas kelis mėnesius. Jos užtikrina tolygų ir ilgalaikį testosterono išsiskyrimą.

Bukalinės testosterono tabletės

Tai specialios tabletės, tvirtinamos prie dantenų du kartus per dieną. Testosteronas greitai patenka į kraują per burnos gleivinę.

Nosies gelis su testosteronu

Preparatas į kiekvieną nosies landą purškiamas kelis kartus per dieną.

Geriamasis testosteronas

Tabletės vartojamos du kartus per dieną.

Stebėjimas pradėjus TRT

Pradėjus gydymą, būtina reguliari medicininė kontrolė. Gydytojas stebi testosterono kiekį ir kitus kraujo rodiklius, kad įsitikintų, jog terapija yra veiksminga ir nesukelia nepageidaujamo poveikio sveikatai.

Kokie yra TRT privalumai?

Testosterono pakaitinė terapija gali padėti sumažinti daugelį simptomų, susijusių su sumažėjusiu testosterono kiekiu (vyrų hipogonadizmu). Šis gydymas gali teigiamai paveikti:

• lytinę funkciją
• liesąją kūno masę
• kaulų mineralinį tankį
• nuotaiką
• energijos kiekį
• bendrą savijautą

Vis dėlto svarbu įvertinti, kad kartu su nauda egzistuoja ir galimi šalutiniai poveikiai bei rizikos.

Kokie yra TRT šalutiniai poveikiai?

Testosterono pakaitinė terapija gali sukelti šiuos nepageidaujamus reiškinius:

• aknę arba padidėjusį odos riebumą
• kulkšnių tinimą dėl skysčių kaupimosi
• prostatos stimuliaciją, galinčią sukelti šlapinimosi sutrikimus
• krūtų padidėjimą (ginekomastiją) arba jautrumą
• miego apnėjos pablogėjimą
• sėklidžių sumažėjimą
• odos sudirginimą (naudojant vietinius preparatus)
• sumažėjusį spermatozoidų kiekį, kuris gali lemti nevaisingumą

Galimi laboratorinių tyrimų pokyčiai

Vartojant TRT, kraujo tyrimuose gali būti stebimi tam tikri pakitimai:

• padidėjęs prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis
• padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, dėl kurio tirštėja kraujas

Per kiek laiko pasireiškia TRT poveikis?

Pradėjus testosterono pakaitinę terapiją, pirmieji pokyčiai kūne ir emocinėje būsenoje dažniausiai tampa pastebimi po kelių savaičių. Tačiau reakcijos greitis skiriasi priklausomai nuo individualių organizmo ypatumų.

Siekiant objektyviai įvertinti gydymo efektyvumą, gydytojai įprastai tikrina testosterono kiekį praėjus maždaug 30 dienų nuo terapijos pradžios.

Jeigu per tris–šešis mėnesius simptomai nepagerėja, gali būti rekomenduojama nutraukti gydymą. Tokiu atveju tikėtina, kad simptomus lemia ne testosterono trūkumas.

Kiek laiko galima tęsti TRT?

Testosterono pakaitinė terapija gali būti tęsiama tol, kol ji duoda naudą ir nesukelia neigiamo poveikio sveikatai. Paprastai tai laikoma ilgalaikiu gydymo metodu.

Nutraukus terapiją, testosterono kiekis organizme grįžta į pradinį lygį.

Gydymo metu būtina reguliari medicininė priežiūra ir tyrimai, padedantys įsitikinti, kad terapija yra saugi.

Ar galima nutraukti TRT pradėjus gydymą?

Taip, pradėtą testosterono pakaitinę terapiją galima nutraukti. Sprendimas dažniausiai priimamas šiais atvejais:

• atsiranda nemalonūs ar varginantys šalutiniai poveikiai
• nepastebimas simptomų pagerėjimas
• išsivysto sveikatos būklė, dėl kurios terapija tampa nesaugi

Nutraukus gydymą, testosterono lygis palaipsniui sugrįžta į natūralų organizmo lygį, tačiau natūrali gamyba atsistato ne iš karto.

Kada kreiptis į gydytoją dėl TRT?

Pradėjus gydymą, suplanuojami reguliarūs vizitai ir kraujo tyrimai. Gydytojas nurodo, kaip dažnai jie turėtų būti atliekami.

Papildomai reikėtų kreiptis į specialistą, jei:

• nejaučiamas simptomų pagerėjimas
• šalutiniai poveikiai tampa sunkiai toleruojami
• norima keisti testosterono vartojimo formą
• svarstoma nutraukti gydymą
• atsiranda sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos terapijos saugumui

Papildomi dažni klausimai

Kam nerekomenduojama TRT?

Testosterono pakaitinė terapija tam tikrais atvejais gali būti pavojinga, nes ji gali pabloginti jau esamas sveikatos problemas. Šio gydymo reikėtų vengti, jei nustatyta:

• negydomas širdies nepakankamumas
• negydoma obstrukcinė miego apnėja
• per pastaruosius šešis mėnesius patirtas miokardo infarktas arba insultas
• padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis anamnezėje
• negydomas prostatos vėžys
• neištirtas darinys prostatoje
• vyrų krūties vėžys

TRT taip pat nerekomenduojama vyrams, planuojantiems susilaukti biologinių vaikų. Terapija gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir sukelti vaisingumo sutrikimų. Vaisingumo atkūrimas po TRT gali būti sudėtingas, ilgas ir brangus procesas.

Ši terapija skirta medicininiams tikslams. Testosterono vartojimas ne gydymo tikslais, pavyzdžiui, siekiant pagerinti fizinę formą ar sulėtinti senėjimo procesus, nėra pagrįstas dėl galimų sveikatos rizikų.

Ar TRT yra saugi?

Kai kurios ligos, tokios kaip prostatos ar krūties vėžys bei širdies nepakankamumas, gali padaryti TRT nesaugią. Dėl šios priežasties prieš skiriant gydymą atliekami išsamūs tyrimai ir vertinimai. Jei tokių rizikos veiksnių nėra, terapija paprastai laikoma saugia.

Vis dėlto ilgalaikio poveikio duomenų nėra daug, ypač vertinant poveikį per dešimtmečius. Moksliniai tyrimai šioje srityje pateikia nevienareikšmiškus rezultatus.

Kai kurie tyrimai rodo, kad TRT ilgainiui gali mažinti miokardo infarkto riziką, o kiti – kad ją didina. 2015 metais Maisto ir vaistų administracija (FDA) įspėjo apie galimą padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką, remdamasi dviejų tyrimų duomenimis. Tačiau 2024 metais atliktas didelės apimties atsitiktinių imčių tyrimas parodė, kad testosterono gelio vartojimas per vidutinės trukmės laikotarpį nepadidino širdies ligų rizikos.

Taip pat nagrinėta veninės tromboembolijos rizika, tačiau ir šiuo atveju tyrimų išvados nėra vienodos.

Dėl šių priežasčių sprendimas dėl TRT taikymo visada priimamas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus paciento sveikatos būklę ir galimus rizikos veiksnius.

Šaltiniai

Barbonetti A, D’Andrea S, Francavilla S. Testosterono pakaitinė terapija (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32068334/). Andrology. 2020 lapkritis; 8(6):1551–1566. Peržiūrėta 2026-03-18.

Endokrininė draugija. Vyrų hipogonadizmas (https://www.endocrine.org/patient-engagement/endocrine-library/hypogonadism). Atnaujinta 2022-12-04. Peržiūrėta 2026-03-18.

Petering RC, Brooks NA. Testosterono terapija: klinikinių taikymų apžvalga (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29094914/) [paskelbta pataisa: Am Fam Physician. 2019 spalio 1 d.;100(7):393]. Am Fam Physician. 2017 spalis;96(7):441–449. Peržiūrėta 2026-03-18.

Sizar O, Leslie SW, Pico J. Androgenų pakaitinė terapija (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK534853/). 2023 lapkričio 25 d. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2024 sausis. Peržiūrėta 2026-03-18.

Urologijos priežiūros fondas. Testosterono pakaitinė terapija: ar ji jums tinkama? (https://www.urologyhealth.org/healthy-living/urologyhealth-extra/magazine-archives/summer-2017/testosterone-replacement-therapy-is-it-right-for-you). Peržiūrėta 2026-03-18.

JAV Maisto ir vaistų administracija. Testosterono informacija (https://www.fda.gov/drugs/postmarket-drug-safety-information-patients-and-providers/testosterone-information). Atnaujinta 2015-03-03. Peržiūrėta 2026-03-18.