Toksinių metalų pėdsakai po magnetinio rezonanso tyrimų gali išlikti organizme: naujas tyrimas paaiškina, kodėl

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) metu gydytojai kartais naudoja kontrastinę medžiagą, vadinamą gadoliniu. Tai specialus „dažiklis“, kuris padeda geriau matyti vidaus organus, kraujagysles ir audinius atliekant tyrimą.

Gadolinis organizme

Gadolinio pagrindas – retas ir žmogaus organizmui toksiškas metalas. Nors dažniausiai didžioji dalis šios medžiagos pašalinama iš organizmo per parą, mažos jos pėdsakai gali užsilikti kūne ir net smegenyse ilgus metus po MRT.

Nauji tyrimai: natūralios rūgštys ir gadolinis

Visai neseniai atliktas tyrimas parodė, kad organinė oksalo rūgštis, natūraliai randama tiek žmogaus organizme, tiek tokiuose produktuose kaip špinatai, burokėliai ar riešutai, gali prisidėti prie mažų gadolinio nano-dalelių susidarymo po MRT tyrimo. Oksalo rūgštis randama maiste arba susidaro organizme metabolizuojant vitaminą C.

Nors gadolinio kontrastinės medžiagos paprastai būna stipriai surištos su kitais junginiais, tyrėjai pastebėjo, kad oksalo rūgštis gali šį metalą išlaisvinti ir paskatinti nano-dalelių kaupimąsi audiniuose. Tai galėtų paaiškinti, kodėl daliai žmonių po MRT pasitaiko tam tikrų nepageidaujamų reakcijų, nors daugeliui jų visai nebūna.

Kada kyla daugiau rizikos?

Didžiausia grėsmė susirgti su gadoliniu susijusiomis komplikacijomis kyla žmonėms, turintiems inkstų nepakankamumą. Jiems retais atvejais gali išsivystyti būklė, vadinama nefrogenine sistemine fibroze. Tačiau asmenims su normalia inkstų funkcija kontrastinė medžiaga paprastai pašalinama per 24 valandas.

Nors MRT kontrastai gali sukelti nepageidaujamų simptomų, dažniausiai jie būna lengvi, pavyzdžiui, galvos skausmas, pykinimas, odos bėrimas ar galvos svaigimas. Sunkesnės reakcijos yra labai retos – pasitaiko tik maždaug 0,03 % atvejų.

MRT be kontrasto: ar visada būtina?

Ne visi MRT tyrimai atliekami su kontrastu. Daugiau nei pusės kasmet atliekamų tyrimų pakanka ir be gadolinio, o kai kuriais atvejais kontrastinės medžiagos net nereikia naudoti. Ypač populiarūs viso kūno tyrimai dažnai atliekami be papildomų „dažų“.

Tačiau kontrastinė medžiaga padeda gydytojams tiksliau diagnozuoti įvairius pakitimus. Pavyzdžiui, jei reikia patikslinti, ar aptikta navikinė masė yra piktybinė ar ne, MRT su gadoliniu leidžia atskirti pavojingus pokyčius. Tik gydytojai įvertina, ar konkrečiam atvejui reikia kontrasto – renkamasi pagal poreikį ir būklę.

Alternatyvos ir saugumas

Jei žmogus negali ar nenori gauti gadolinio dėl alergijos arba sveikatos apribojimų, galima pasiūlyti kitų tyrimo būdų. Jų yra įvairių: MRT be kontrasto, kompiuterinė tomografija su kitomis kontrastinėmis medžiagomis, kartais – ultragarsas. Tačiau daugeliui žmonių, nesergančių inkstų ligomis, gadolinis yra saugi priemonė, suteikianti daug vertingos informacijos ir palengvinanti tikslią diagnozę.

Taip pat svarbu pažymėti, kad per metus užregistruojama tik viena kitas toks rimtesnis atvejis, tad baimintis dažniausiai nėra pagrindo. Specialistų teigimu, MRT su kontrastu nauda paprastai gerokai viršija galimą nežinomą riziką, ypač tinkamai parinkus pacientus.

Ką verta žinoti prieš tyrimą

Nors didžiajai daliai žmonių MRT kontrastinės medžiagos problemų nesukelia, nauji tyrimai apie natūralių junginių – tokių kaip oksalo rūgštis – įtaką padeda suprasti, kodėl kartais gadolinis užsilaiko organizme. Jei turite klausimų ar nerimaujate dėl galimų reakcijų, apie tai būtina pasikalbėti su savo gydytoju – kartu galima rasti jums tinkamiausią ir saugiausią tyrimo variantą.