Širdies priepuolis: priežastys, simptomai ir gydymas

Miokardo infarktas, dažniau vadinamas širdies priepuoliu, įvyksta tada, kai į širdies raumenį staiga nebeteka pakankamai kraujo ir deguonies. Tai skubi medicinos būklė, todėl pajutus pirmuosius požymius reikia nedelsiant kreiptis į greitąją pagalbą. Laukti, kol simptomai praeis savaime, pavojinga.

Kas yra širdies priepuolis?

Širdies priepuolis atsiranda tuomet, kai užsiblokuoja kraujotaka į širdį. Dėl to dalis širdies raumens pradeda žūti, o pažeidimas gali būti ilgalaikis. Medicinoje ši būklė vadinama miokardo infarktu.

Širdies raumeniui ypač svarbios vainikinės arterijos – jos aprūpina širdį krauju. Kai šios kraujagyslės susiaurėja arba užsikemša, širdis negauna reikiamo deguonies kiekio.

Širdies priepuolio simptomai

Požymiai gali būti labai įvairūs ir ne visiems pasireiškia vienodai. Dažniausi simptomai:

• spaustas, sunkumo ar veržimo jausmas krūtinėje;
• skausmas ar diskomfortas, plintantis į ranką, nugarą, žandikaulį ar kaklą;
• virškinimo sutrikimą primenantis spaudimas ar pilnumo jausmas;
• dusulys;
• stiprus silpnumas;
• pykinimas ar vėmimas;
• galvos svaigimas;
• gausus prakaitavimas;
• greitas ar nereguliarus širdies plakimas;
• nerimo jausmas.

Moterims ir asmenims, kuriems gimus buvo priskirta moteriška lytis, dažniau pasireiškia ne tokie tipiški požymiai: neįprastas nuovargis, pykinimas, dusulys, lengvas galvos svaigimas, diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje ar kakle, petyje ir viršutinėje nugaros dalyje.

Kartais infarktas gali prasidėti be aiškių simptomų. Toks atvejis vadinamas nebyliu miokardo infarktu. Jis dažnesnis sergant diabetu.

Kaip gali jaustis infarktas?

Žmonės šią būklę dažnai apibūdina kaip stiprų spaudimą krūtinėje, lyg ant jos būtų uždėtas smarkiai spaudžiantis svoris. Gali atsirasti silpnumas, gausus prakaitavimas, dusulys, maudimas žandikaulyje, nugaroje ar rankose.

Kas yra nebylus infarktas?

Taip vadinamas širdies priepuolis, kuris įvyksta beveik be įprastų įspėjamųjų ženklų. Kadangi simptomai būna menki arba visai nejuntami, žmogus gali net neįtarti, kad patyrė infarktą.

Kokie yra dažniausi širdies priepuolių faktai?

Širdies priepuolis vis dar išlieka viena dažniausių skubių širdies būklių. Jis gali ištikti tiek vyrus, tiek moteris, o rizika didėja su amžiumi. Vis dėlto nemažą įtaką turi ir modifikuojami veiksniai, tokie kaip aukštas kraujospūdis, padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis, diabetas ar rūkymas.

Skiriami keli infarkto tipai:

• STEMI – kai vainikinė arterija visiškai užsikemša;
• NSTEMI – kai kraujotaka smarkiai sumažėja dėl stipraus susiaurėjimo, bet kraujagyslė nėra visiškai užblokuota;
• MINOCA – kai pagrindinėse vainikinėse arterijose aiškios obstrukcijos nematyti.

Kaip širdies priepuolis skiriasi nuo kitų būklių?

Staigus širdies sustojimas nėra tas pats, kas širdies priepuolis. Infarktas dažniausiai susijęs su kraujagyslių užsikimšimu, o staigus širdies sustojimas įvyksta tada, kai sutrinka širdies elektrinė veikla ir širdis nustoja pumpuoti kraują.

Krūtinės angina taip pat nėra širdies priepuolis. Tai simptomas, pasireiškiantis krūtinės skausmu ar spaudimu. Angina gali reikšti, kad širdis gauna per mažai kraujo, tačiau ji taip pat gali kilti dėl kitų priežasčių. Dažnai ji atsiranda fizinio krūvio ar kitų apkrovų metu ir praeina pailsėjus.

Kas sukelia širdies priepuolį?

Dažniausia priežastis – vainikinių arterijų liga. Kai arterijų sienelėse kaupiasi riebalai, kalcis, baltymai ir uždegiminės ląstelės, susidaro plokštelės. Jos gali plyšti, o toje vietoje pradeda formuotis trombas. Jei kraujo krešulys visiškai užkemša arteriją, širdies raumuo nebegali gauti deguonies ir prasideda audinio žūtis.

Retesniais atvejais širdies priepuolį sukelia vainikinės arterijos spazmas, kai kraujagyslė staiga susitraukia ir kuriam laikui sustabdo kraujo tekėjimą. Toks spazmas gali įvykti net ir ramybės metu.

Prie infarkto gali prisidėti ir įgimti pakitimai, kai vainikinės arterijos išsidėsčiusios neįprastai ir dėl to gali būti suspaudžiamos. Kartais širdies priepuolį sukelia ir kraujagyslių pažeidimai, tokie kaip savaiminis vainikinės arterijos sienelės įplyšimas, kai vidiniame sluoksnyje susidaro pažeidimas ir užsikemša kraujotaka. Tokia būklė dažniau nustatoma jaunesnėms moterims, nėštumo metu ar po gimdymo, taip pat sergant kai kuriomis jungiamojo audinio ligomis.

Dar viena reta priežastis – embolas, kai krešulys atkeliauja kraujotaka ir įstringa vainikinėje arterijoje.

Kokie veiksniai didina riziką?

Širdies priepuolio tikimybę gali padidinti įvairūs veiksniai. Vienų pakeisti negalima, kitus – taip.

• Gyvenimo būdas: rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotinių medžiagų vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka.
• Amžius ir lytis: rizika auga su amžiumi; vyrams ji dažniau didėja nuo vidutinio amžiaus, moterims – po menopauzės.
• Ligos: aukštas kraujospūdis, diabetas, nutukimas, nesubalansuota mityba.
• Šeimos istorija: jei artimi giminaičiai anksti sirgo širdies ligomis, rizika didėja.
• Antsvoris: perteklinė kūno masė apsunkina širdies darbą.
• Etniškumas: kai kurioms populiacijoms rizika yra didesnė.
• Nėštumas: nors retai, infarktas gali pasireikšti nėštumo metu ar po gimdymo.
• Stresas: ilgalaikis stresas veikia hormonų pusiausvyrą, kraujospūdį, miegą ir kasdienius įpročius.

Ką daryti įtarus širdies priepuolį?

Jei atsirado galimi širdies priepuolio požymiai, reikia veikti nedelsiant. Kuo greičiau atkuriama kraujotaka, tuo mažesnė ilgalaikės žalos ir mirties rizika.

Kol laukiama pagalbos, dažnai rekomenduojama sukramtyti aspiriną, jei gydytojas anksčiau nėra nurodęs kitaip ir jei žmogus jo gali vartoti. Aspirinas gali padėti mažinti krešulių formavimąsi.

Ką daryti, jei infarktas ištiko kitą žmogų?

Jei žmogus netenka sąmonės, nekvėpuoja arba nereaguoja, reikia nedelsiant pradėti gaivinimą. Krūtinės paspaudimai padeda palaikyti kraujotaką iki atvykstant medikams.

Viešose vietose dažnai būna automatinis išorinis defibriliatorius. Jis gali atkurti normalų širdies ritmą, jei širdis sustoja dėl pavojingo ritmo sutrikimo.

Kaip diagnozuojamas širdies priepuolis?

Medikai pirmiausia įvertina simptomus ir atlieka tyrimus, padedančius nustatyti, ar įvyko miokardo infarktas ir kiek širdis pažeista.

Dažniausiai naudojami tyrimai:

• Elektrokardiograma: įvertina širdies elektrinę veiklą ir padeda nustatyti ritmo sutrikimus bei pažeidimo vietą.
• Kraujo tyrimai: padeda aptikti troponino ir kitų širdies fermentų padidėjimą, rodantį širdies raumens pažeidimą.
• Echokardiografija: ultragarsinis tyrimas, leidžiantis matyti, kaip pumpuoja širdis.
• Širdies kateterizacija: leidžia tiksliai pamatyti užsikimšusią arteriją ir kartais iš karto ją gydyti.
• Streso mėginys: padeda įvertinti, ar širdis dar gauna pakankamai kraujo fizinio krūvio metu.
• Angiograma: parodo kraujo tėkmės sutrikimus vainikinėse kraujagyslėse.
• Kompiuterinė tomografija: suteikia detalesnį širdies ir kraujagyslių vaizdą.
• Magnetinio rezonanso tyrimas: padeda išsamiai įvertinti širdies audinius.

Kaip gydomas širdies priepuolis?

Širdies priepuolis gydomas skubiai, kad būtų atkurta kraujotaka ir sumažinta žala širdies raumeniui. Gydymas dažnai pradedamas dar greitosios pagalbos automobilyje arba skubios pagalbos skyriuje.

Pirmosiomis valandomis gali būti skiriami vaistai, kurie mažina krešulių susidarymą, stabilizuoja plokšteles ir gerina kraujo tekėjimą. Gydymas gali apimti antitrombocitinius vaistus, kraują skystinančias priemones ir trombus tirpinančius preparatus.

Kartu gali būti atliekamos procedūros, skirtos atverti užsikimšusią arteriją:

• Balioninė angioplastika: siaura kraujagyslės vieta išplečiama pripučiamu balionėliu.
• Stento įdėjimas: į arteriją įstatomas mažas tinklinis vamzdelis, kuris padeda jai likti atvirai.
• Šuntavimo operacija: kraujotaka nukreipiama aplink užsikimšusią arteriją.

Po ūmaus etapo pacientas dažnai stebimas intensyvios širdies priežiūros skyriuje. Ten sekamas širdies ritmas, kraujospūdis ir bendra būklė, prireikus koreguojami vaistai.

Ką svarbu daryti po infarkto?

Po širdies priepuolio tikslas – sumažinti pakartotinio įvykio riziką ir padėti širdžiai atsigauti. Tam svarbūs vaistai, reguliari gydytojo priežiūra ir gyvenimo būdo pokyčiai.

Dažnai skiriami vaistai nuo krešulių, kraujospūdį mažinantys preparatai, cholesteroliui mažinti skirti statinai bei kiti vaistai, padedantys širdžiai dirbti efektyviau.

Taip pat naudinga dalyvauti širdies reabilitacijos programoje. Joje dirba kelių sričių specialistai, padedantys saugiai grįžti į kasdienį gyvenimą ir keisti įpročius.

Kaip sumažinti pakartotinio infarkto riziką?

Po širdies priepuolio rekomenduojama:

• nerūkyti;
• išlaikyti sveiką kūno svorį;
• reguliariai judėti;
• valgyti daugiau daržovių, vaisių, ankštinių ir pilno grūdo produktų;
• rinktis liesesnius baltymų šaltinius;
• riboti perdirbtą maistą, saldžius gėrimus, labai sūrius ir riebius patiekalus;
• saikingai vartoti alkoholį arba jo visai vengti;
• reguliariai tikrinti cholesterolį, kraujospūdį ir gliukozę;
• valdyti stresą;
• laikytis paskirto gydymo.

Jei atsiranda naujas ar stiprėjantis krūtinės skausmas, dusulys ramybėje, svaigimas, neįprastas širdies plakimas ar skausmas, plintantis į žandikaulį ar nugarą, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Išvada

Širdies priepuolis yra gyvybei pavojinga būklė, kuriai reikia skubios pagalbos. Simptomai gali būti tipiški, bet gali būti ir labai neryškūs ar visai nepastebimi.

Jei įtariate infarktą, kiekviena minutė svarbi. O ilgalaikė rizika mažėja tada, kai metate rūkyti, judate, sveikiau valgote, kontroliuojate kraujospūdį, cukraus kiekį ir cholesterolį bei laikotės gydytojo nurodymų.