Alergijos, apie kurias turi žinoti kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas

Alergijos išlieka viena svarbiausių temų medicinoje – tiek gydymo įstaigose, tiek kasdienių apsilankymų pas gydytoją metu. Jei žmogaus alergija nebūna laiku pastebėta, ypač prieš chirurginę procedūrą ar net lengvą gydymą nuo infekcijos, pasekmės gali būti rimtos ir pavojingos.

Kodėl svarbu tiksliai užfiksuoti alergijas

Klaidos, susijusios su neįrašytomis alergijomis, sudaro reikšmingą dalį medicininių incidentų. Tyrimai rodo, kad apie 1 iš 8 medicininių klaidų gali būti susijusi su išvengiama alergine reakcija į vaistus. Kai kuriais atvejais tai pasibaigia realia žala sveikatai. Todėl gydymo įstaigos aktyviai imasi priemonių, kad kiekvieno paciento alergijos būtų pastebėtos ir pažymėtos iš anksto.

Kaip sužinoti, ar jūsų alergijos tinkamai įrašytos

Į ligoninę priimami pacientai visuomet užpildo informaciją apie visas žinomas alergijas. Jos atsiduria medicininiuose dokumentuose ir tampa prieinamos visiems jūsų gydytojams. Įprasta, kad dokumentuose šalia jūsų duomenų atsiranda santrumpos: „NKA“ reiškia „nėra žinomų alergijų“, o „NKDA“ – „nėra žinomų vaistų alergijų“.

Pastebėjus, kad informacija apie jūsų alergiją nėra įrašyta arba ji nurodyta netiksliai, nedelsdami apie tai praneškite gydytojui. Net ir kosmetinė klaida gali lemti netinkamų vaistų skyrimą – gydytojai vadovaujasi tik ta informacija, kuri pateikta jūsų medicininiame įraše.

Kokie vaistai dažniausiai sukelia alergiją

Bet kuris vaistas gali išprovokuoti alerginę reakciją, tačiau tam tikros vaistų grupės tą daro dažniau:

• Vaistai nuo epilepsijos (pavyzdžiui, lamotriginas)
• Antibiotikai, ypač penicilinas
• Aspirinas ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NSAID), tokie kaip naproksenas ar ibuprofenas
• Preparatai, naudojami chemoterapijai
• Monokloniniai antikūnai (pvz., rituksimabas)
• Sulfonamidai („sulfa“ grupės vaistai), tiek antibiotikai, tiek kiti

Kiekvieno žmogaus reakcija gali būti skirtinga: vieni pajunta bėrimą ar niežėjimą, kiti – patinimą ar net kvėpavimo problemas. Pakartotinis kontaktas su tuo pačiu vaistu dažnai sukelia stipresnes reakcijas. Kartais išsivysto ir anafilaksija – pavojingas viso organizmo atsakas, dėl kurio per kelias sekundes gali patinti veidas, atsirasti dilgėlinė, sutrikti kvėpavimas, kristi kraujospūdis. Tokiu atveju vėlesnis kontaktas su tuo pačiu vaistu visuomet kelia riziką.

Kaip sumažinti alerginių reakcijų riziką gydymo metu

Labai svarbu prisiminti, kad „alergija“ apima ne tik reakcijas į vaistus. Būtinai praneškite gydytojui apie bet kokias alergines reakcijas – nesvarbu, ar tai būtų parazitų įkandimas, odos kontaktas su cheminėmis medžiagomis ar kita. Ypač jei esate kada nors patyrę anafilaksiją, verta įsigyti alergijos identifikacinę apyrankę ar kitą atpažinimo ženklą, kad nelaimės atveju pagalbą teikiantys medikai žinotų apie riziką.

Kuo daugiau informacijos apie savo alergijas pateiksite medicinos specialistams, tuo saugiau jausitės bet kokių procedūrų ar gydymo metu.

Pagrindinės žinios apie vaistų alergiją

Neteisingai fiksuotos ar neįvardytos vaistų alergijos gali sukelti rimtų padarinių sveikatai. Gydytojai turi žinoti, kurie vaistai dažniausiai sukelia alergiją, net jei pacientas anksčiau su tuo vaistu nebuvo susidūręs.

Net nedažnai pasitaikančios alergijos ar anafilaksija gali būti pavojingos. Įtarus, jog galite būti alergiški kokiai nors medžiagai, apie tai svarbu visada pranešti sveikatos priežiūros specialistams. O jei turite anafilaksijos riziką – apsvarstykite galimybę nešioti alergijos žymeklį. Retai pasitaikančios tikros vaistų alergijos, tačiau bet kokios stiprios nepageidaujamos reakcijos turi būti įrašytos į jūsų medicininį įrašą.

Ar vaistų alergijos – dažnos?

Tikros alerginės reakcijos į vaistus yra gana retos. Dažnai žmonės susiduria su šalutiniais poveikiais, kurie nepatenka į alergijos apibrėžimą. Ar tikra alergija, galima nustatyti specialiais tyrimais, įrodančiais imuninės sistemos atsaką į konkretų vaistą.

Ar nauja alergija vaistui gali išsivystyti staiga?

Kai kurie žmonės imlūs alergijai vaistui net ir po pirmos dozės, kiti – po kelių kartų (vadinamas jautrinimu). Reakcijos gali pasireikšti labai greitai, o kartais – net kelios savaitės po vartojimo.

Kokį vaistą dažniausiai sukelia alergija?

Bene dažniausias vaistas, kuriam žmonės yra alergiški, yra penicilinas – apie dešimtadalis žmonių nurodo alergiją šiai vaistų grupei.