Ar natūralus laidojimas – tinkamas pasirinkimas jums?

Natūralus ar žalias laidojimas dažniausiai suprantamas kaip mirusiojo kūno, kuris nėra balzamuotas, įvyniojimas į aplinkai draugišką, biologiškai skaidžią drobulę ir jo palaidojimas natūralioje aplinkoje taip, kad poveikis gamtai būtų kuo mažesnis. Tačiau dabartinėje praktikoje visame pasaulyje „žaliųjų laidojimų“ yra įvairių – kiekvienas gali pasirinkti, kiek ekologiškų sprendimų taikys.

Žaliojo laidojimo prasmė ir skirtingi pasirinkimai

Nėra vieningos žalio laidojimo apibrėžties – kiekvienas skirtingai suvokia, ką reiškia būti draugiškam aplinkai laidotuvių metu. Dėl šios priežasties skirtingi kapinės, organizacijos ar artimieji gali laikytis savų vertinimo kriterijų, kaip turėtų atrodyti natūralus laidojimas. Kai kurios praktikos apima pilną kūno atidavimą žemei be balzamavimo ir konkretaus antkapio, o kai kur užtenka tik naudoti suyrančias medžiagas ar atsisakyti betono ir metalo elementų.

Žaliojo laidojimo niuansai

Dažnai žaliasis laidojimas vyksta be cheminio balzamavimo – kūnas įvyniojamas į lino ar vilnos drobulę arba laidojamas natūralaus, greitai suyrančio kartono ar vytelių karste. Svarbu, kad medžiagos būtų organinės ir netoksiškos, neskatintų dirvožemio užteršimo ir kuo greičiau suirtų, taip grąžindamos maistingąsias medžiagas gamtai.

Skirtingai nei įprastose kapinėse, natūralaus laidojimo vietos dažnai neturi tradicinių marmurinių ar granitinių antkapių. Dažniau kapą žymi paprasta akmens plokštelė, medelis ar netgi GPS koordinatės, o pati aplinka paliekama natūraliai gamtos tėkmei – jos neprižiūri aplinką tvarkantys darbuotojai, nešienaujama ar neapželdinama gėlėmis.

Tradiciško ir žaliojo laidojimo skirtumai

Tradicinės laidotuvės neretai susijusios su palaikų balzamavimu stipriomis cheminėmis medžiagomis, taip pat tvirti betoniniai ar metaliniai karstai ir specialūs laidojimo rūsiai. Visa tai daro didesnę žalą aplinkai, nes sunkiai suyra, o cheminės medžiagos gali patekti į gamtą.

Natūralioje laidojimo praktikoje pirmenybė teikiama greitesnei palaikų dekompozicijai bei ekologiškumui – kūnas nebalzamuojamas ir kuo greičiau atiduodamas žemei. Jei reikia, kūnas šaldomas arba naudojamas sausas ledas iki laidojimo. Tokios priemonės leidžia sumažinti darbuotojų kontaktą su cheminėmis medžiagomis ir neskatina teršalų sklidimo į gamtą.

Tačiau natūralūs kapai ne visuomet lengvai prieinami – specialios žaliojo laidojimo kapinės gali būti toli, o kelionės į jas prisideda prie išskiriamų teršalų. Dažniausiai artimiausios tradicinės kapinės būna arčiau.

Kremavimas ir žaliasis laidojimas: kuri alternatyva draugiškesnė gamtai?

Daugelis mano, kad kremavimas yra mažiau žalingas aplinkai nei tradicinis laidojimas į žemę, tačiau iš tiesų kremavimas nepriskiriamas grynai ekologiškoms alternatyvoms. Nors jam nereikia užimti tiek daug žemės plotų, pats kremavimo procesas išskiria teršalus į orą. Be to, sudegęs kūnas nustoja būti maistingu šaltiniu dirvožemiui. Vis tik kūnas, skirtas kremavimui, dažniausiai taip pat nėra balzamuojamas, todėl tam tikri ekologiškumo principai išlieka.

Daugelis renkasi kremavimą dėl galimybės barstyti pelenus gamtoje ar laikyti juos urnoje, taip prisidedant prie mažesnio žemės naudojimo. Kita vertus, natūralus laidojimas leidžia kūno medžiagoms grįžti į žemę ir palaikyti vietos ekosistemą.

Kaip pasirinkti sau tinkamą pasirinkimą?

Norintiems kuo labiau sumažinti savo poveikį aplinkai po mirties, svarbu iš anksto pasidomėti įvairiomis galimybėmis ir nuspręsti, kas jiems priimtiniausia. Informacijos apie natūralų laidojimą nuolat daugėja, todėl susipažinti su praktika tampa vis paprasčiau.

Jei apsisprendėte, kokio laidojimo norite, pravartu savo pageidavimus aptarti su artimaisiais, o prireikus – su laidojimų organizatoriais ar kapinių atstovais. Tokiu būdu galite užtikrinti, kad jūsų pasirinkimas bus įgyvendintas taip, kaip to pageidaujate.