Kas yra hantavirusas? Retas užkratas, nusinešęs Betsy Arakawos gyvybę

Vasarį šalį sukrėtė žinia – garsus aktorius ir jo žmona buvo rasti negyvi savo namuose, o netoli jų rastas ir nugaišęs augintinis.

Naujausia informacija iš tyrimo atskleidė, kad 65 metų moteris mirė dėl hantaviruso sukelto plaučių sindromo – itin retos infekcinės ligos, kuri pasiglemžia žmogaus gyvybę vos per kelias dienas. Jos vyras, daug metų sirgęs Alzheimerio liga, mirė netrukus po žmonos. Jam įtaisyta širdies stimuliatorius paskutinį kartą užfiksavo širdies ritmo sutrikimą – prieširdžių virpėjimą – vasario 18 dieną.

Manoma, kad vyras kurį laiką nežinojo apie žmonos netektį ir liko vienas. Oficialiai jam konstatuota mirtis nuo sunkios širdies ligos.

Kas yra hantavirusas

Hantavirusas – infekcinė liga, kuri reta, bet itin pavojinga. Jį žmogus dažniausiai gali pasigauti nuo pelių ir kitų graužikų, ypač per jų šlapimą, išmatas ar seiles. Itin retai virusas plinta per įkandimą ar įbrėžimą. Įdomu tai, kad naminiai gyvūnai – pavyzdžiui, šunys ar katės – patys šia liga neserga, bet gali į namus atnešti užkrėstų graužikų, kas padidina riziką užsikrėsti šeimos nariams.

Kaip dažnai pasitaiko hantavirusas

Ši infekcija – išties nedažna. Nuo 1993 metų užfiksuota mažiau nei tūkstantis susirgimų atvejų, dauguma jų – regionuose, kuriuose gausu pelinių graužikų, ypač tam tikrose valstijose. Tarp jų lyderiauja viena vakarų šalies valstija, kurioje kasmet fiksuojama daugiausia atvejų.

Kokie hantaviruso požymiai

Susirgimas hantavirusu gali sukelti dvi skirtingas ligas – plaučių sindromą arba hemoraginę karštinę su inkstų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju mirtį sukėlė hantaviruso plaučių sindromas – pavojinga būklė, kai infekcija smarkiai pažeidžia plaučius ir kvėpavimo sistemą. Ligos eiga prasideda nuo paprastų simptomų: karščiavimo, nuovargio, raumenų skausmo, ypač nugaroje ir šlaunyse. Šie negalavimai dažniausiai pasireiškia praėjus 1–8 savaitėms po kontakto su virusu.

Progresuojant ligai, virusas pradeda ardyti kraujagyslių sieneles plaučiuose – dėl to į audinius ima sunktis skystis. Atsiranda dusulys, prasideda stiprus kosulys, žmogui gali trūkti oro. Kartais dėl viruso pažeidžiama ir širdis, dėl ko išsivysto šokas – itin pavojinga būklė, kai organizmas nebegali išlaikyti gyvybinių funkcijų.

Dar sudėtingesnė eiga gali išsivystyti per 4–10 ligos dieną – dažnai tokiems pacientams būna reikalinga intensyvi gydytojų priežiūra, net dirbtinis plaučių ventiliavimas. Deja, šiai infekcijai specifinio gydymo nėra, gydoma simptomus lengvinančiomis priemonėmis ir siekiama išvengti sunkių komplikacijų.

Kaip apsisaugoti nuo hantaviruso

Didžiausia rizika užsikrėsti hantavirusu kyla gyvenantiems toliau nuo miesto – kaime, miškuose ar ūkiniuose pastatuose, kur gausu pelių ar žiurkių. Tačiau ir mieste į namus gali patekti graužikų. Todėl labai svarbu jų neprisileisti – sandariai užsandarinkite visus plyšius, pro kuriuos graužikai galėtų įsibrauti į kambarį, rūsį ar palėpę. Jei namuose jau gyvena graužikai, pravartu pasitelkti specialisto pagalbą, ypač jei tradicinės priemonės neveikia.

Tvarkant graužikų išmatas ar gaišenas, geriausia dėvėti pirštines ir veido kaukę – taip apsaugote save nuo pavojingų dalelių. Viską saugiai išneškite į išorę, o rankas nusiplaukite muilu ir šiltu vandeniu. Jei įmanoma, vėdinkite patalpą atidarydami langą ar duris.

• Laikykite maistą sandariuose induose ir nepalikite laisvai pasiekiamo maiste likučio.
• Išvalykite aplinką, kurioje dažnai lankosi graužikai.
• Apsaugokite namus užsandarindami plyšius bei angas.
• Dėvėkite apsaugines priemones tvarkant graužikų paliktas žymes ar išmatas.

Hantavirusas – reto, bet mirtinai pavojingo viruso pavyzdys. Gyvendami pelėms palankiose vietovėse, būkite budrūs ir imkitės priemonių, apsaugančių jus ir jūsų šeimą nuo netikėto susidūrimo su šia infekcija.