Lobektomijos komplikacijos ir prognozė

Plaučių vėžio gydyme dažnai taikoma chirurginė procedūra, vadinama lobektomija. Tai operacija, per kurią pašalinama viena iš penkių plaučių skilčių. Toks gydymas paprastai rekomenduojamas, kai liga yra ankstyvos stadijos. Jei likusios plaučių skiltys yra sveikos, po operacijos kvėpavimas dažniausiai nesutrinka.

Lobektomijos privalumai ir vieta gydyme

Lobektomija pripažįstama efektyviausia ankstyvo nesmulkialąstelinio plaučių vėžio chirurginio gydymo galimybe. Dažniausiai šis būdas taikomas pacientams, kuriems nustatyta 1–3A stadijos liga. Ši procedūra kai kada taikoma ir esant kitoms rimtoms plaučių ligoms – tuberkuliozei, sunkiam LOPL atvejui ar pažeidus plaučius dėl traumos, kai pažeidžiami didieji šalia plaučių esantys kraujagyslių kamienai.

Tai didelė operacija, todėl prieš ją atlikdami gydytojai įvertina visus galimus gydymo variantus, administruoja tyrimus ir aptaria galimas pooperacines rizikas. Svarbu atsiminti, kad lobektomija gali tiek pagerinti būklę, tiek sukelti įvairių komplikacijų, kurių tikimybę galima suvaldyti tinkamu planavimu.

Kaip atliekama lobektomija?

Yra kelios pagrindinės lobektomijos atlikimo technikos. Viena iš jų – minimaliai invazinė, vadinama video‑asistuojamąja torakoskopine chirurgija (VATS). Naudojant šį metodą, operacijai užtenka kelių mažų pjūvių krūtinės srityje, o navikas pašalinamas minimaliai traumuojant audinius.

Kai kuriais atvejais taikoma atvira operacija (torakotomija). Tada chirurgas atlieka didelį pjūvį per krūtinės ląstą, išskleidžia šonkaulius ir tiesiogiai pasiekia plaučius. Tokios operacijos metu audiniai traumuojami daugiau, todėl dažniau pasitaiko komplikacijų.

• VATS lobektomijos metu rizika patirti komplikacijų svyruoja tarp 6–34 %.
• Atviros lobektomijos atveju komplikacijos gali siekti iki 58 % atvejų.

Kiekvienas metodas parenkamas atsižvelgiant į naviko vietą ir dydį. Ne visuomet įmanoma pasirinkti minimaliai invazinį būdą – kai navikas nėra prieinamas, rekomenduojama torakotomija.

Lobektomijos komplikacijos

Modernios chirurgijos technologijos padėjo sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką, tačiau jų tikimybė išlieka. Dažniausiai šalutiniai reiškiniai pastebimi per kelias paras po operacijos, tačiau kai kurie iš jų gali pasireikšti ir vėliau.

Dažniausios komplikacijos

• Širdies ritmo sutrikimai: nenormalūs viršutinių širdies kamerų susitraukimai po bendrosios nejautros yra dažni ir gali sukelti rimtesnių padarinių – infarktą ar insultą.
• Oro nutekėjimas: apie pusė pacientų po plaučių operacijos patiria laikiną oro nutekėjimą iš pašalintos srities. Dažniausiai šis sutrikimas išnyksta savaime, tačiau kai kada reikia ilgiau palaikyti drenažą.
• Plaučio sukritimas (atelektazė): kai plaučio dalis nesipučia oru, žmogus gali susidurti su kvėpavimo sutrikimais. Tokia komplikacija retesnė, bet gali būti pavojinga, ypač jei po operacijos kvėpavimas palaikomas dirbtinai ar sunku atsikosėti.
• Pneumonija: plaučių uždegimu po krūtinės ląstos operacijų susirgti gali apie 6 % pacientų.
• Užsitęsęs dirbtinis kvėpavimas: kai kurie pacientai po operacijos ilgiau reikalauja ventiliatoriaus dėl infekcijos ar kitų komplikacijų.
• Kraujavimas: per didelis kraujo netekimas pasitaiko apie 3 % atvejų ir gali prireikti papildomos intervencijos.
• Bronchopleurinis fistulės susiformavimas: reta, bet pavojinga būklė, kai tarp bronchų ir pleuros ertmės atsiranda nenormali jungtis. Tokiu atveju būtina pakartotinė operacija.
• Giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija: kojų venose susidarę trombai gali nukeliauti į plaučius. Tai viena sunkiausių komplikacijų, todėl tiek gydytojai, tiek pacientai turi laikytis profilaktikos rekomendacijų.

Skausmas ir gijimas

Palyginti su atvira operacija, VATS lobektomija dažniausiai reiškia mažesnį skausmą ir greitesnį atsistatymą. Skausmo kontrolei pritaikoma įvairių metodų – nuo vaistų iki specifinių skausmo valdymo procedūrų.

Vis dėlto, dalis pacientų gali patirti ilgalaikį krūtinės skausmą, diskomfortą ar deginimo pojūtį. Net 50–70 % asmenų jaučia skausmą praėjus 2 mėnesiams po operacijos, daugiau nei 40 % – ir po metų, o 5 % jaučia stiprų, gyvenimą ribojantį skausmą.

Mirtingumas ir rizika

Kaip ir esant bet kuriai didesnei operacijai, teoriškai egzistuoja rizika dėl gyvybei pavojingų komplikacijų. Laimei, abiejų lobektomijos būdų mirtingumo rodiklis yra žemas – rimtos komplikacijos baigiasi mirtimi 1–3 % pacientų, dažniausiai dėl plaučių uždegimo ar kvėpavimo funkcijos nepakankamumo.

Prognozė po operacijos

Lobektomijos sėkmė ir pasveikimo tikimybė priklauso nuo pašalintos plaučių dalies, vėžio stadijos ir kitų sveikatos veiksnių – amžiaus, žalingų įpročių istorijos, LOPL buvimo, antsvorio. Ši operacija gali ženkliai pagerinti gyvenimo trukmę ir kai kada net išgydyti ligą, ypač jei ją lydi papildomas gydymas, pavyzdžiui, radioterapija.

Kai lobektomija atliekama ankstyvos stadijos nesmulkialąsteliniam plaučių vėžiui, atsiranda reali tikimybė ilgalaikiam gyvenimui be ligos pasikartojimo ar net visiško išgijimo.

Pasiruošimas operacijai ir asmeninė rizika

Vertindami galimą riziką ir prognozę, gydytojai visada atsižvelgia į individualius veiksnius. Sveikesni, neturintys žalingų įpročių žmonės, paprastai operaciją toleruoja lengviau, o komplikacijų rizika jiems yra mažesnė nei bendroji statistika.

Prieš operaciją aptarkite su gydytoju savo sveikatos istoriją, įpročius ir galimus papildomus rizikos veiksnius. Jei įmanoma, verta optimizuoti sveikatą – mesti rūkyti, mažinti antsvorį ar sureguliuoti lėtines ligas. Atsakingas pasiruošimas, o prireikus ir antros nuomonės paieška, padeda maksimaliai sumažinti galimų komplikacijų tikimybę ir užtikrinti sklandesnį atsigavimą.