Ar sustiprinančiosios vakcinos dozės yra įprastos?

Pastaraisiais metais stiprinamosios (booster) COVID-19 vakcinos tapo svarbia pandemijos valdymo dalimi. Daugeliui kyla klausimų – ar reikia papildomos dozės, kas gali ją gauti ir kodėl tokie skiepai apskritai reikalingi? Panagrinėkime, kaip veikia stiprinamieji skiepai ir kam jie skirti.

Kodėl gali prireikti stiprinamosios dozės?

Imunitetas po pirminio vakcinos kurso su laiku pamažu silpsta. Tai natūralus procesas, ypač susidūrus su mutavusiais viruso variantais. Stiprinamoji (booster) dozė skirta atnaujinti ar sustiprinti organizmo apsaugą nuo ligos, kadangi su laiku antikūnų kiekis kraujyje gali sumažėti. Nauji tyrimai rodo, kad papildomos dozės padeda pakelti imuninės sistemos aktyvumą ir išlaikyti efektyvią apsaugą nuo užsikrėtimo ar sunkaus ligos eigos.

Stiprinamieji skiepai – plačiai įprasta praktika

Idėja skiepyti stiprinamosiomis dozėmis anaiptol nėra nauja. Pavyzdžiui, vakcina nuo stabligės rekomenduojama kas dešimt metų, o gripo skiepą daugelis renkasi kiekvieną sezoną, nes virusas kinta. Panašiai yra su kitomis vakcinomis – vaikystėje daugelį jų gauname kelis kartus, tam tikromis amžiaus progomis prireikia ir papildomų dozių. Skiepijimo grafikas priklauso nuo vakcinos rūšies, imuniteto trukmės ir pačios ligos savybių.

• Pneumokokinė vakcina: pirmosios trys dozės skiriamos kūdikystėje, vėliau – sustiprinanti dozė po pirmųjų metų.
• Poliomielito vakcina: trys dozės ir sustiprinimas vaikystėje.
• Haemophilus influenzae tipo b (Hib) vakcina: dvi pradinės dozės ir papildoma po metų.

Dėl tokių priemonių skiepai užtikrina ilgesnę ir efektyvesnę apsaugą nuo pavojingų ligų.

Ar silpnėjantys antikūnai – priežastis nerimauti?

Pirminiai tyrimai parodė, kad tam tikrų virusų atžvilgiu imunitetas išlieka ilgam, tačiau COVID-19 atveju tiek natūralus imunitetas, tiek po vakcinacijos laikui bėgant silpnėja. Tai ypač aktualu senyvo amžiaus žmonėms ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Stiprinamosios dozės padeda imunitetui „atsiminti“ virusą ir būti pasiruošusiam jį atpažinti, jei vėl susiduriama su infekcija.

Kontroversijos dėl COVID stiprinamųjų dozių

Nors daugumai vakcinų stiprinamieji skiepai priimami kaip įprasta praktika, COVID-19 stiprinamųjų dozių svarstymas kai kuriose šalyse sukėlė diskusijų. Tai siejama su nuolat kintančia epidemiologine situacija, klausimais apie galimų šalutinių poveikių santykį su nauda bei vakcinų prieinamumu visame pasaulyje. Nepaisant to, daugelis mokslininkų sutaria, kad papildomos dozės padeda suvaldyti viruso plitimą, ypač esant naujiems atmainų protrūkiams.

Kas gali gauti stiprinamąją dozę?

Šiuo metu visiems, kuriems 5 metai ir daugiau, rekomenduojama stiprinamoji COVID-19 vakcina, jei nuo pirminių skiepų kurso praėjo tam tikras laiko tarpas. Suaugusieji renkasi iš kelių autorizuotų vakcinų, tačiau dažniausiai pirmenybė teikiama ypač saugiomis laikomoms mRNR („Pfizer“ ar „Moderna“) vakcinoms. Kai kuriais atvejais patariama rinktis būtent šias, dėl anksčiau stebėtų kraujo krešėjimo sutrikimų su tam tikromis kitomis vakcinomis.

• 5–17 metų asmenys – stiprinamoji dozė galima tik su „Pfizer“ vakcina praėjus 5 mėnesiams po pagrindinių skiepų.
• Suaugusieji, gavę „Johnson & Johnson“ vakciną – gali pasiskiepyti praėjus 2 mėnesiams nuo pirmos dozės.
• Suaugusieji, vyresni nei 50 metų, ir tam tikri asmenys su silpnesniu imunitetu – rekomenduojama antra stiprinamoji dozė ne anksčiau kaip po 4 mėnesių nuo pirmosios stiprinamosios dozės.

Jei priklausote rizikos grupei, pribūtina pasitarti su gydytoju dėl papildomų ar stiprinamųjų dozių poreikio.

Kada galima gauti stiprinamąją dozę?

Pirmoji stiprinamoji dozė siūloma daugumai žmonių praėjus bent keliems mėnesiams po pirminės vakcinacijos. Rizikos grupėms dažnai leidžiama pasiskiepyti anksčiau arba gauti papildomą dozę. Pasitikrinkite skiepijimo grafiką ir tvarką pagal savo amžių, buvusią sveikatos būklę ar paskutinio skiepo datą.

Ar stiprinamieji skiepai yra pritaikomi viruso variantams?

Kuriant naujas stiprinamąsias dozes, kai kurios jų pritaikomos konkrečioms viruso atmainoms, kad apsauga būtų kuo tikslesnė. Ilgainiui tokios adaptuotos vakcinos padės efektyviau atsilaikyti prieš naujus COVID-19 variantus.

Kaip atskirti skirtingas dozes?

Mokslininkų ir gamintojų rekomendacijos skiriasi: „Pfizer“ ir „Johnson & Johnson“ stiprinamosios dozės yra tokios pat kaip pirminės, tuo tarpu „Moderna“ stiprinoji dozė yra perpus mažesnė nei pirmosios dvi (50 mikrogramų).

Ar stiprinamąją dozę gali gauti, jei buvote užsikrėtę COVID-19?

Persirgus COVID-19, papildoma dozė vis tiek rekomenduojama, nes ji padeda užtikrinti tvirtesnę, ilgiau trunkančią apsaugą. Optimalų laiką, kada skiepytis po infekcijos, reikėtų derinti su gydytoju – dažniausiai rekomenduojama palaukti kol praeis ūmi ligos fazė ir pagerės savijauta.

Kur galima pasiskiepyti?

Stiprinamosios vakcinos prieinamos daugelyje gydymo įstaigų, vakcinavimo centrų ar poliklinikų. Dažnai jos teikiamos nemokamai, tačiau dėl konkrečių sąlygų rekomenduojama pasiteirauti registruojantis.

Ar galima skiepyti kartu su kitomis vakcinomis?

Dažnu atveju stiprinamąją COVID-19 dozę galima gauti kartu su, pavyzdžiui, gripo vakcina, jei to pageidaujate. Dėl galimų sąveikų ar individualių ypatumų verta pasitarti su medikais.

Ką daryti, jei skiepų kortelė jau laminuota?

Laminuotos vakcinacijos kortelės nesutrukdys papildomų dozių registracijai – daugelis įstaigų gali pažymas išduoti skaitmeniniu arba popieriniu formatu pagal poreikį.

Santrauka

Stiprinamosios COVID-19 vakcinos dozės skirtos atnaujinti apsaugą ir sumažinti riziką susirgti ar sirgti sunkiai. Daugelis žmonių susidūrė su stiprinamaisiais skiepais ir anksčiau – tai įprasta vakcinacijos dalis nuo įvairių ligų. Jei priklausote rizikos grupei, ar abejojate dėl savo individualios situacijos – pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistais.