Arterinių ligų tipai: rizikos veiksniai, priežastys ir simptomai

Kraujagyslių sistema – tai sudėtingas venų ir arterijų tinklas, nuolat tiekiantis kraują nuo širdies ir plaučių į visą kūną bei atgal. Arterijos atsakingos už prisotinto deguonimi kraujo tiekimą organams ir audiniams, o venos surenka panaudotą kraują su atliekomis ir grąžina jį į širdį.

Arterijų vaidmuo ir funkcijos

Arterijos užtikrina, kad kūno audiniai nuolat gautų deguonies ir reikalingų maistinių medžiagų. Širdies kairiojo skilvelio viršuje prasideda didžiausia kūno arterija – aorta, kuri išsišakoja į smulkesnes šakeles, pasiekiančias kiekvieną kūno kampelį.

Arterijos, reaguodamos į organizmo poreikius, gali plėstis arba susiaurėti – taip reguliuojamas kraujospūdis. Svarbiausios arterijos: plaučių arterija, vainikinės arterijos, miego arterijos, aorta, šlauninė, kepenų bei inkstų arterijos.

Kuo arterijos išsiskiria?

• Plaučių arterija – vienintelė arterija, kuri perneša deguonies stokojantį kraują iš širdies į plaučius.
• Vainikinės arterijos maitina pačią širdį.
• Miego arterijos tiekia kraują smegenims.
• Aorta – pagrindinis kelias kraujui į visą kūną.
• Šlauninė arterija aprūpina kojas, kirkšnį.
• Kepenų ir inkstų arterijos aprūpina atitinkamus organus.

Arterijų senėjimas, žalingi įpročiai ir paveldimumas gali pakenkti jų veiklai – dėl to sutrinka kraujo ir deguonies tiekimas įvairiems organams.

Arterijų ligų rūšys

Yra kelios pagrindinės arterijų ligų grupės:

• Aneurizmos – išsiplėtusios, susilpnėjusios arterijos sienelės sritys.
• Aterosklerozė – kai vidinė arterijos sienelė padengiama riebalų bei mineralų sluoksniu (plokštele), dėl to susiaurėja ar net užsikemša kraujagyslė.
• Kraujo krešuliai – ląstelių ar medžiagų sankaupos, galinčios užkimšti kraujotaką.
• Vaskulitas – kraujagyslių uždegimas.
• Stenozė – arterijos susiaurėjimas, apribojantis kraujo tėkmę.
• Paveldėtos ar įgimtos arterijų anomalijos.

Aneurizmos: simptomai, pavojai ir rizikos veiksniai

Aneurizma – tai vietinis arterijos sienelės išsiplėtimas, kuris ilgą laiką gali nesukelti jokių požymių. Tačiau plyšusi aneurizma sukelia gyvybei pavojingą kraujavimą. Dažniausios aneurizmų vietos – smegenų, aortos, kelių, žarnų bei blužnies arterijos.

• Riziką didina šeiminė istorija, padidėjęs kraujospūdis, nejudrumas, rūkymas, antsvoris, cholesterolio perteklius, netinkama mityba.
• Skausmas (dažnai staigus ir stiprus), galvos skausmas, pilvo ar kūno dalių patinimas, oro trūkumas, rijimo sunkumai ar svaigulys leidžia įtarti aneurizmos plyšimą.

Laiku identifikavus aneurizmą, dažniausiai taikomas medikamentinis ar chirurginis gydymas. Dažnai ji aptinkama tiriant kitą negalavimą.

Periferinių arterijų ligos

Periferinių arterijų liga yra būklė, kai dėl susikaupusio plokštelės kraujagyslėse sutrinka kraujo tėkmė tolimiausiems kūno rajonams – dažniausiai kojoms. Tačiau arterinė kraujotakos stoka gali paveikti ir inkstus ar žarnyną.

• Kojų skausmas ar mėšlungis fizinio krūvio metu, kuris sumažėja pailsėjus.
• Raumenų silpnumas ar nykimas.
• Plaukų netekimas, glotni, blizgi, šaltesnė oda.
• Opelės ar žaizdelės, kurios užtrunka gyti.
• Sumažėję pulsai ar nutirpę, šalti pirštai.

Diagnozė dažnai nustatoma remiantis simptomais, fiziniu ištyrimu ir tokiomis procedūromis kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija. Dar atliekamas anatominis testas – čiurnos ir žąsto kraujospūdžio palyginimas (ABI).

• Didžiausią riziką turi ilgalaikiai rūkantys, vyresni nei 60 metų žmonės, sergantieji diabetu, nutukę, turintys aukštą spaudimą ar cholesterolį.

Gydymo pagrindas – gyvensenos korekcija, fizinis aktyvumas, mityba. Kartais reikalingi kraują skystinantys vaistai ar operacija – užsikimšusių indų atvėrimas arba apėjimas.

Širdies vainikinių arterijų ligos

Vainikinių arterijų liga atsiranda, kai arterijos, aprūpinančios širdį deguonimi, apauga apnašomis ir susiaurėja. Pagrindinė priežastis – aterosklerozė. Dėl to pablogėja kraujo tiekimas širdies raumeniui.

• Riziką didina antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, žalinga mityba, rūkymas, ankstyvas širdies ligų pasireiškimas šeimoje.
• Dažniausias simptomas – skausmas ar diskomfortas krūtinėje. Taip pat gali pasireikšti dusulys, širdies plakimo ritmo sutrikimai, svaigulys, silpnumas, pykinimas, nuovargis.

Diagnozė nustatoma pagal gyvenimo būdo, simptomų įvertinimą ir širdies tyrimus – elektrokardiogramą, echoskopiją, pratimų testą, širdies kateterizaciją, kalcio kaupimosi tyrimą ar angiogramą. Gydymas dažnai sudaro vaistai, vainikinių arterijų stentavimas, kraujagyslių šuntavimas ir reabilitacija.

Miego arterijų ligos

Miego arterijos aprūpina galvos smegenis krauju. Dėl apnašų susidarymo arterijos gali susiaurėti ar užsikimšti, o atitrūkusi plokštelė ar kraujo krešulys gali sutrikdyti smegenų kraujotaką.

• Įtakos turi aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolis, paveldimumas, amžius, rūkymas, diabetas, medžiagų apykaitos sutrikimai, nejudrus gyvenimo būdas.
• Simptomai atsiranda, kai užsikimšimas tampa rimtas: tai praeinantys ar ilgalaikiai insulto požymiai – staigus galvos skausmas, pusiausvyros sutrikimas, silpnumas, kalbos ar regos problemos, galūnių tirpimas ar paralyžius.

Tyrimams taikomas ultragarsas ir kitos vizualizacijos priemonės. Gydymas – vaistai kraujospūdžiui ar cholesteroliui reguliuoti bei chirurginės intervencijos.

Stuburo ir smegenų kraujotakos sutrikimai

Vertebrobaziliarinė liga – tai užsikimšusių arba susiaurėjusių arterijų, tiekiančių kraują į galvos nugarinę dalį, grupė. Dažnai pasireiškia vyresniems žmonėms ir dažnesnė vyrams.

• Tipiniai požymiai – svaigulys, regos trikdžiai, staigūs griuvimai, galūnių ar veido tirpimas, kalbos problemos, sumišimas, rijimo sunkumai.

Rizikos veiksniai, diagnostika ir gydymas – labai panašūs kaip ir kitų arterijų ligų.

Viršutinės krūtinės angos sindromas

Viršutinės krūtinės angos sindromas pasireiškia, kai kaklo ir krūtinės viršaus regiono kraujagyslės spaudžiamos kaulų ar raumenų. Išskiriamos trys šios ligos rūšys, priklausomai nuo paveiktų kraujagyslių – nervų, venų ar arterijų.

• Arterinė forma rečiausia, dažnai įgimta ar nulemta netaisyklingos kaulų sandaros.
• Galimi simptomai: šalta, blyški ranka, skausmas rankoje ir plaštakoje, kraujagyslių užsikimšimas ar net aneurizmos susiformavimas.

Ligos išsivystymą gali skatinti aktyvi fizinė veikla, netaisyklinga laikysena, stresas ar dažni pasikartojantys judesiai. Diagnozei naudojami ultragarso ir kraujo tėkmės tyrimai, gydymas – chirurgija ar vaistai nuo krešulių. Arterijos rekonstrukcija gali būti būtina esant aneurizmai ar užsikimšimui.

Kraujagyslių sveikata ir prevencija

Didelė cukraus koncentracija kraujyje arba atsparumas insulinui skatina apnašų formavimąsi, o galiausiai gali pažeisti nervus (pvz., neuropatija). Tinkamas gliukozės lygio bei lėtinių ligų valdymas – svarbiausia apsauga nuo rimtų komplikacijų.

Ką verta žinoti apie arterines ligas

Arterinės ligos išplitusios ir gali pakenkti bet kuriam organizmo organui – viskas priklauso nuo to, kurios arterijos pažeistos ir kaip greitai sumažėja kraujo tėkmė. Negydomos šios ligos gali sukelti rimtų padarinių – deguonies trūkumas audiniuose lemia jų žuvimą. Pvz., smegenų ląstelės be kraujo gali žūti vos per 5 minutes. Laiku pastebėjus simptomus ir atlikus tyrimus (fizinis ištyrimas, echoskopija, specialūs bandymai), galima išvengti sunkių pasekmių.

Diagnozuojant arterines ligas, dažnai vadovaujamasi kraujagyslių specialisto patarimais, o jei pažeidžiamos širdis, smegenys ar inkstai, įsitraukia atitinkamų sričių gydytojai.

Kaip pasirūpinti arterijų sveikata?

Rūpinimasis arterijomis – tai rūpinimasis viso kūno sveikata. Fizinė veikla, metimas rūkyti, mityba su mažesniu riebalų ir cholesterolio kiekiu bei lėtinių ligų kontrolė padeda apsaugoti kraujagysles nuo pažeidimų.

Daugelis arterinių ligų iš pradžių gali nesukelti aiškių simptomų, tačiau jų ignoravimas gali baigtis rimtomis komplikacijomis, pavyzdžiui, infarktu ar insultu. Su gydytoju verta aptarti galimas priemones sveikatai stiprinti ir pasidomėti šeimos nuosavybės ypatumais, kurie galėtų turėti įtakos jūsų rizikai.