Bulbouretrinių liaukų sandara

Bulbouretralinės liaukos – tai dvi mažos, apvalios liaukos, esančios šalia viena kitos varpos pagrindo srityje. Jas kartais vadina ir Cowperio liaukomis. Tuomet, kai vyras patiria lytinį susijaudinimą, šios liaukos išskiria slidų, šarminį gleivių sekretą, kuris drėkina ir sutepa šlaplę bei varpos galvutę. Taip jos prisideda prie sėklos skysčio sudėties ir palengvina lytinius santykius.

Anatomija ir sandara

Bulbouretralinės liaukos įsikūrusios giliajame tarpvietės maišelyje, žemiau prostatos. Jų diametras yra apie 0,4 cm – jos geltonos spalvos ir dydžiu primena žirnį. Kiekvieną liauką sudaro mažų vamzdelių tinklas bei alveolės (maišelio formos struktūros). Liaukų ištekamieji latakai atsiveria į šlaplę, kuria šis sekretas patenka į išorę.

Šlaplė yra vamzdelis, kuriuo šlapimas iš šlapimo pūslės pašalinamas iš organizmo. Vyrų atveju per tą patį kanalą išteka ir sperma.

Kraujas į liaukas priteka per specialią varpos šaką, o nerviniai impulsai pasiekia simpatiniais nervais. Savo sekreto jos įneša kartu su prostatos bei sėklinių pūslelių išskyromis į bendrą sėklos sudėtį.

Anatominiai skirtumai

Nors dažniausiai bulbuouretralinės liaukos yra panašios, būna ir tam tikrų individualių skirtumų. Kai kuriems žmonėms gali būti papildomų liaukų varpos gilumoje, kurios išskiria panašų sekretą kaip ir pagrindinės liaukos.

Retais atvejais viena ar abi liaukos gali nesusiformuoti dar embrioninės raidos metu. Jei nėra tik vienos pusės liaukos, dažniausiai kartu būna ir toje pačioje pusėje nesusiformavusi inksto dalis. Abu liaukų nebuvimas paprastai susijęs su genetiniais pokyčiais ir dažnai lydi sėklinio latako nebuvimą – tokiu atveju sperma nesusidaro, dėl ko pasireiškia nevaisingumas.

Liaukų funkcija

Bulbouretralinės liaukos aktyviausiai veikia lytinio susijaudinimo metu. Jų išskiriamos gleivės (vadinamos Cowperio skysčiu) atlieka keletą svarbių funkcijų:

• Sutepa šlaplę ir varpos galvutę, palengvindamos ejakuliaciją
• Pašalina šlaplėje likusias šlapimo bei negyvų ląstelių liekanas, paruošdamos kelią spermos judėjimui
• Padeda neutralizuoti šlaplės rūgštingumą, kas kartu užtikrina palankias sąlygas spermai
• Kartu su prostatos sekretu rūpinasi rūgštingumo mažinimu ir makšties terpėje, taip apsaugodamos spermatozoidus

Kai šis sekretas išsiskiria dar prieš ejakuliaciją, jis vadinamas preejakuliatu arba „precum“. Pats Cowperio skystis paprastai neturi spermatozoidų, tačiau, jei jų yra likę šlaplėje po ankstesnio ejakuliacijos, jie gali patekti ir į šį sekretą.

Sėklos sudėtyje bulbuouretralinės liaukos išskiriamo skysčio būna labai mažai – dažniausiai mažiau nei 1 %. Su amžiumi šios liaukos linkusios mažėti.

Dažniausios susijusios būklės

Su bulbuouretralinėmis liaukomis gali būti susiję keli sveikatos sutrikimai:

• Susiformavusios cistos (syringocele)
• Uždegimas (cowperitas)
• Akmenligė
• Vėžiniai susirgimai

Syringocele – bulbouretralinės liaukos cista

Syringocele – skysčio pripildyta cista, susiformuojanti liaukos latakuose. Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia vaikams, tačiau suaugusiesiems gali likti nepastebėtas. Būklę įtarti galima, jei vaikui pasikartoja šlapimo takų infekcijos, pastebimas kraujas šlapime ar sunkumas visiškai ištuštinti pūslę.

Tyrimui dažniausiai naudojama kontrastinė rentgenografija, bet gali būti taikomas ir echoskopinis ar endoskopinis ištyrimas. Nedidelės cistos dažniausiai savaime rezorbuojasi, o jei reikia gydyti, jas dažniausiai pašalina endoskopiniu būdu, naudojant lazerį ar aštrų peilį.

Bulbouretralinės liaukos uždegimas (cowperitas)

Cowperitas – infekcinis bulbouretralinės liaukos uždegimas, kurį paprastai sukelia šlapimo takų infekcijų bakterijos. Dažniausi skundai – stiprus skausmas tarpvietėje, dažnas ar skausmingas tuštinimasis, karščiavimas ir bendras silpnumas. Kartais žmogui tampa sunku šlapintis. Uždegimas gali būti trumpalaikis arba užsitęsti ilgą laiką – lėtinis cowperitas dažnai siejamas su syringocele.

Diagnozuojant paimamas šlaplės tepinėlis, o gydoma tais pačiais antibiotikais, kaip ir šlapimo takų infekcijos atveju. Jei uždegimas užsitęsia dėl cistos, ji taip pat gali būti pašalinama.

Akmenų susiformavimas

Bulbouretralinėse liaukose kartais gali susidaryti kalcio akmenų – ypač vyresniems žmonėms. Jie gali užkimšti liaukos latakus, sukelti infekciją ar net pūlinius. Jei akmenys nesukelia jokių simptomų, jų šalinti nebūtina. Jei pasireiškia skausmas ar infekcija, dažnai tenka šalinti pačią liauką. Diagnozavimui naudojamas dubens srities echoskopija.

Vėžiniai susirgimai

Labai retais atvejais bulbuouretralinėje liaukoje gali išsivystyti adenokarcinoma (vėžinis auglys). Tokie augliai dažniausiai siaurina šlaplę, o pasireiškę simptomai gali būti kraujingas išskyrimas, dubens skausmas ar nemalonūs pojūčiai ties išange. Diagnozuojama atlikus biopsiją, gydoma chirurginiu būdu, kartais taikoma radioterapija ar chemoterapija.

Santrauka

Bulbuouretralinės liaukos – svarbios reprodukcinės sistemos dalys, atsakingos už šlaplės ir varpos galvutės sutepimą bei dalį sėklos skysčio komponentų. Jos retai nukenčia nuo susirgimų, tačiau tam tikros ligos, pavyzdžiui, cistos, uždegimas ar vėžys, yra įmanomos – nors ir retos.