Gastroenterologas

Gastroenterologas yra gydytojas, kuris specializuojasi virškinimo sistemos sutrikimuose. Iš pradžių gastroenterologai tampa bendrosios praktikos gydytojais, baigdami trejus metus trunkančią medicinos rezidentūrą po medicinos studijų. Šiame etape jie gydo įvairias ligas ir sveikatos sutrikimus. Kad taptų gastroenterologais, jie mokosi dar trejus papildomus metus ir įgyja specialią sertifikaciją. Ši sertifikacija patvirtina jų ekspertines žinias apie virškinimo sistemos ligas bei suteikia teisę atlikti tam tikrus tyrimus ir procedūras, kurių bendrosios praktikos gydytojai neatlieka.

Kas yra vaikų gastroenterologas?

Vaikų gastroenterologas iš pradžių tampa pediatru, o vėliau papildomai specializuojasi gastroenterologijoje. Pediatrai pirmuosius trejus rezidentūros metus mokosi gydyti kūdikius, vaikus ir paauglius, diagnozuodami bei gydydami įvairius sveikatos sutrikimus. Po to jie dar trejus metus mokosi gastroenterologijos, daugiausia dėmesio skirdami virškinimo sistemos ir kepenų ligoms, kurios dažniausiai pasireiškia augantiems vaikams. Jų mokymai apima vaikų simptomų atpažinimą, tinkamą diagnostiką ir mažų organizmų ypatumus atliekant medicininius tyrimus bei nedideles procedūras.

Kokius organus gydo gastroenterologas?

Gastroenterologo pavadinimas rodo, kad jis specializuojasi skrandžio ir žarnyno ligose. Tačiau virškinimo sistema apima ne tik šiuos organus. Ji prasideda burnos ertmėje ir apima stemplę, per kurią maistas patenka į skrandį. Be to, gastroenterologai gydo ir tulžies sistemą, kuri padeda virškinti maistą. Tulžies sistemą sudaro tulžies pūslė, kasa, kepenys ir tulžies latakai.

Kada reikėtų kreiptis į gastroenterologą?

Jei turite virškinimo sistemos sutrikimų, kurių nepavyko tiksliai diagnozuoti ar veiksmingai gydyti bendrosios praktikos gydytojui, gali būti naudinga apsilankyti pas gastroenterologą. Taip pat verta kreiptis į šį specialistą, jei jums jau nustatyta rimta virškinimo sistemos liga ir norite gauti kvalifikuotą priežiūrą. Kadangi gastroenterologai atlieka daugiau tyrimų ir procedūrų nei bendrosios praktikos gydytojai, jie dažniau nustato tikslią diagnozę, anksčiau pastebi problemas ir gali skirti veiksmingesnį gydymą su mažesne komplikacijų rizika.

Kokias ligas diagnozuoja ir gydo gastroenterologai?

Gastroenterologai dažniausiai diagnozuoja ir gydo šias ligas:

• Skrandžio ir žarnyno ligos, tokios kaip:

  • Dirgliosios žarnos sindromas.
  • Uždegiminė žarnyno liga.
  • Celiakija.
  • Plonųjų žarnų bakterijų perteklius.
  • Maisto alergijos ir netoleravimas.
  • Skrandžio opos.
  • Divertikulitas.
  • Apendicitas.
  • Storosios žarnos polipai.
  • Hemorojus.

• Stemplės ligos, tokios kaip:

  • Rijimo sutrikimai.
  • Refliuksas.
  • Stemplės uždegimas.
  • Diafragmos išvaržos.

• Kepenų ligos, tokios kaip:

  • Virusinis hepatitas.
  • Toksiškas hepatitas.
  • Riebalinė kepenų liga.
  • Cirozė.

• Kasos, tulžies pūslės ir tulžies latakų ligos, tokios kaip:

  • Tulžies akmenligė.
  • Tulžies pūslės uždegimas.
  • Kasos uždegimas.

Kokius simptomus reikėtų paminėti gastroenterologui?

Jei turite bet kurį iš šių simptomų, verta pasitarti su gastroenterologu:

• Pilvo skausmas.
• Pilvo pūtimas.
• Virškinimo sutrikimai.
• Dujos ir jų sukeltas skausmas.
• Pykinimas ir vėmimas.
• Kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
• Viduriavimas.
• Vidurių užkietėjimas ar sunkumas tuštinantis.
• Neaiškus svorio padidėjimas ar sumažėjimas.
• Rėmuo.
• Odos pageltimas.

Ką daro gastroenterologas?

Gastroenterologas pirmiausia gali atlikti fizinį jūsų organizmo tyrimą. Jis gali apčiuopti ir įvertinti pilvo organus, klausytis jų veiklos iš išorės arba atlikti tiesiosios žarnos tyrimą pirštu. Taip pat gali būti paskirti papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, išmatų analizė ar vaizdiniai tyrimai, kurie leidžia apžiūrėti organus iš išorės. Tačiau kai reikia detalesnės informacijos, gastroenterologai naudoja endoskopinius tyrimus. Tai procedūros, kurių metu naudojamas endoskopas – ilgas, lankstus vamzdelis su maža vaizdo kamera gale, kuris įvedamas į organizmą.

Endoskopiniai tyrimai apima:

• Viršutinė endoskopija (EGD) – tyrimas, leidžiantis apžiūrėti viršutinę virškinimo sistemos dalį – nuo ryklės iki skrandžio ir dvylikapirštės žarnos.
• Enteroskopija – plonosios žarnos tyrimas.
• Kolonoskopija – storosios žarnos ir tiesiosios žarnos tyrimas.
• Endoskopinis ultragarsas – viršutinės arba apatinės virškinimo sistemos tyrimas su ultragarsiniu davikliu, prijungtu prie endoskopo, kuris padeda vizualizuoti tulžies sistemą.
• ERCP (endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija) – tyrimas, kurio metu endoskopas pasiekia tulžies latakus, o papildomos rentgeno nuotraukos leidžia įvertinti tulžies sistemą.
• Polipektomija – polipų pašalinimas iš skrandžio ar žarnyno endoskopijos metu.

Šie tyrimai suteikia gastroenterologams išsamesnį vaizdą apie organizmo būklę ir padeda nustatyti simptomų priežastis. Be to, endoskopijos metu jie gali ne tik stebėti organų būklę, bet ir paimti audinių mėginius bei atlikti smulkias intervencijas. Tai dažnai būna tarpinis gydymo etapas prieš operaciją – kai kuriais atvejais gastroenterologai gali pašalinti kliūtis, išplėsti susiaurėjusius kanalus, sustabdyti kraujavimą ar pašalinti navikus. Jie taip pat interpretuoja biopsijų rezultatus.

Ar gastroenterologai gydo vėžį?

Gastroenterologas dažnai būna pirmasis gydytojas, kuris gali aptikti virškinimo sistemos vėžį. Naudodamiesi endoskopija ir biopsijomis, jie gali aptikti, pašalinti ir identifikuoti vėžinius auglius įvairiose virškinimo trakto ir tulžies sistemos vietose. Jei randamas vėžys, dažnai atliekami papildomi endoskopiniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar jis išplitęs. Kai kuriais atvejais gastroenterologai gali atlikti tam tikras navikų gydymo procedūras per endoskopą, pavyzdžiui, pašalinti juos ar paveikti lazeriu.

Gastroenterologai gali diagnozuoti, nustatyti ligos stadiją ar gydyti šių tipų vėžį:

• Skrandžio vėžį.
• Storosios žarnos vėžį.
• Virškinimo trakto stromos navikus.
• Dvylikapirštės žarnos vėžį.
• Plonosios žarnos vėžį.
• Stemplės vėžį.
• Kepenų vėžį.
• Kasos vėžį.
• Tulžies pūslės vėžį.
• Tulžies latakų vėžį.

Be to, gastroenterologas gali būti įtrauktas į gydytojų komandą ir kitų rūšių vėžio atvejais. Jis gali padėti stebėti, ar vėžys neišplito už pradinės vietos, taip pat konsultuoti dėl galimų gydymo šalutinių poveikių. Chemoterapija ir radioterapija gali sukelti virškinimo trakto uždegimus, o gastroenterologas gali padėti sumažinti tokius simptomus kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir mitybos sutrikimai.

Kuo skiriasi gastroenterologas ir proktologas?

Proktologai yra chirurgai, kurie specializuojasi storosios žarnos, tiesiosios žarnos ir išangės ligų gydyme. Pavadinimas „proktologas” dažniausiai naudojamas rečiau, nes šiandien dažniau kreipiamasi į kolorektalinius chirurgus. Jie turi platesnę specializaciją ir gali gydyti ne tik tiesiosios žarnos, bet ir viso virškinimo trakto sutrikimus.

Pagrindinis skirtumas tarp kolorektalinio chirurgo ir gastroenterologo yra jų medicininis pasirengimas. Chirurgai po medicinos studijų atlieka penkerių metų bendrosios chirurgijos rezidentūrą, o tada papildomai specializuojasi kolorektalinėje chirurgijoje. Nors jie taip pat gali atlikti diagnostinius tyrimus ir skirti medikamentinį gydymą, jų pagrindinė specializacija yra chirurginės intervencijos. Gastroenterologas gali nustatyti, ar pacientui reikalinga operacija, tačiau pats jos neatliks – tokiais atvejais pacientas bus nukreiptas pas chirurgą.