Kaip gydomas RSV virusas

Respiratorinis sincitinis virusas (RSV) yra labai užkrečiama kvėpavimo takų infekcija, galinti užklupti bet kurio amžiaus žmogų. Dažniausiai ši infekcija sukelia peršalimo simptomus ir praeina be rimtų komplikacijų, tačiau kai kuriems žmonėms gali kilti grėsmingų sveikatos pasekmių, ypač jei jie priklauso rizikos grupėms.

Simptomai ir infekcijos eiga

Daugeliu atvejų pirmieji RSV simptomai yra panašūs į įprastą slogą: temperatūros pakilimas, čiaudulys, kosulys, užgulta ar bėganti nosis, gerklės skausmas. Ligai progresuojant, gali atsirasti kvėpavimo sunkumų ar bendras silpnumas. Paprastai liga trunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių – per tą laiką daugumai žmonių pakanka namų priežiūros ir simptomai išnyksta savaime.

Namų priežiūra sergant RSV

• Gerkite pakankamai vandens, žolelių arbatos ar kitų nekaloringų, necukruotų skysčių.
• Ilsėkitės ir venkite didesnio fizinio krūvio.
• Laikykitės šiltai ir naudokite antklodę, jei tai jums patogu.
• Jei jaučiate temperatūrą ar skausmą, galite vartoti nereceptinius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį ar ibuprofeną.

Neignoruokite gero poilsio ir neleiskite, kad liga taptų dar sunkesnė dėl per didelio aktyvumo ar skysčių trūkumo. Kartais RSV gali paveikti apetitą, todėl stenkitės ne tik gerti, bet ir valgyti lengvus, pilnaverčius produktus.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nors dauguma atvejų praeina savaime, kai kurios situacijos reikalauja profesionalios pagalbos. Nedelskite kreiptis į gydymo įstaigą, jei:

• Kūno temperatūra išlieka labai aukšta – daugiau nei 39°C,
• Jaučiate stiprų galvos svaigimą ar silpnumą,
• Pastebite bėrimą,
• Pradeda varginti dusulys, kvėpavimas tampa dažnas ir negilus arba kvėpuojant jaučiate skausmą,
• Atsiranda painiava, mieguistumas ar sunku reaguoti į aplinką,
• Kosite krauju.

Ypatingą dėmesį savo sveikatai turėtų skirti žmonės, vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus, taip pat turintys lėtinių ligų, tokių kaip ŽIV, inkstų nepakankamumas ar širdies ligos. Ligoms progresuojant, gali paūmėti astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies nepakankamumas. Tokios būklės dažnai reikalauja papildomų tyrimų, pavyzdžiui, krūtinės ląstos rentgeno, deguonies kiekio kraujyje matavimo ar kraujo tyrimų. Prireikus, gali būti taikomas deguonies tiekimas ar net kvėpavimo palaikymas.

Dehidratacijos rizika

Infekcija kartais sumažina apetitą ir troškulį, o dėl vėmimo ar viduriavimo skysčiai netenkami dar greičiau. Dehidratacija pasireiškia galvos skausmu, nuovargiu, silpnumu ar svaiguliu. Esant stipresniems požymiams ar jei neina atstatyti skysčių geriant, gydytojas gali paskirti intraveninius skysčius. Paprastai, pasveikus ir atsistačius apetitui, organizmas pats greitai atstato skysčių pusiausvyrą.

Kada reikalinga neatidėliotina pagalba

Jei kvėpuojate labai sunkiai, pasidaro sunku kalbėti ar atlikti kasdienes užduotis, padažnėja pulsas, pastebite kraujo vėmime ar išmatose, ilgai vemiate ar viduriuojate – tai gali būti rimtos būklės požymiai. Tokiomis aplinkybėmis būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

• Nuolatinis dusulys ir kvėpavimo pasunkėjimas
• Dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas
• Apetito ir šlapinimosi sumažėjimas, labai tamsus šlapimas
• Kraujingas vėmimas ar viduriavimas
• Nepaeinamas nuovargis, nuolatinis mieguistumas

Gydymo įstaigoje pacientams gali būti taikoma deguonies terapija, skiriami vaistai nuo skausmo ar temperatūros, atstatoma skysčių pusiausvyra. Taip pat nuolat stebima savijauta ir kraujo rodikliai.

Kiek laiko trunka RSV infekcija?

RSV paprastai įveikiamas per kelias dienas ar iki dviejų savaičių. Didžiausias negalavimas dažniausiai trunka tik kelias dienas. Tuo laiku labai svarbu leisti sau pailsėti ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Jeigu liga užsitęsia, simptomai sunkėja arba atsiranda naujų požymių, būtina kreiptis į medikus.

Kuo silpnesnė žmogaus imuninė sistema, tuo pavojingesnė RSV infekcija gali tapti. Todėl svarbu apsaugoti jautrias grupes – kūdikius, mažamečius, vyresnius nei 60 metų asmenis ir žmones su nusilpusia imunine sistema – nuo kontakto su sergančiuoju.

Kaip apsisaugoti ir sumažinti užkrato plitimą

RSV virusas dažniausiai plinta:

• Per tiesioginį kontaktą su infekuotais asmenimis,
• Per oro lašelius (čiaudint, kosint),
• Per prisilietimą prie užterštų paviršių.

Virusas gali būti perduodamas net tada, kai simptomų dar nėra, taip pat kelias dienas po jų atsiradimo. Kad sumažintumėte riziką užkrėsti kitus, rekomenduojama:

• Kosint ar čiaudint uždengti burną ir nosį servetėle arba drabužio rankove (ne rankomis),
• Dažnai plauti rankas muilu bent 20 sekundžių,
• Vengti artimų kontaktų – rankų paspaudimų, bučinių,
• Nenaudoti bendrų puodelių, stalo įrankių,
• Reguliariai dezinfekuoti dažnai liečiamus daiktus ir paviršius,
• Nesilankyti pas kūdikius, vaikus ar pagyvenusius žmones, jeigu turite kvėpavimo takų infekcijos simptomų.

Nuo RSV apsaugoti padeda ir vakcina – ji ypač rekomenduojama vyresniems nei 75 metų ir asmenims nuo 60-ies, turintiems lėtinių sveikatos sutrikimų. Nėščiosios taip pat gali pasiskiepyti tam, kad apsaugotų naujagimius per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Naujagimiams ir mažiems vaikams papildomai galima skirti specialių antikūnų preparatą, kuris padeda išvengti sunkių RSV komplikacijų.

Santrauka

RSV plinta lengvai, tačiau dažniausiai sukelia tik trumpalaikius ir nesunkius peršalimo simptomus. Jei priklausote rizikos grupei, turite nusilpusią imuninę sistemą ar rūpinatės kūdikiu arba vyresniu žmogumi – būkite budrūs ir neleiskite infekcijai progresuoti. Namų priežiūra, geros higienos įpročiai ir profilaktinės priemonės, tokios kaip vakcina, padės apsisaugoti nuo sunkesnių ligos padarinių.