Kaip susidoroti su vėlyvąja Alzheimerio ligos stadija

Alzheimerio liga prasideda nuo pažinimo procesų sutrikimų – dar ankstyvose stadijose nukenčia atmintis, mąstymas, orientacija, sprendimų priėmimas. Elgesys taip pat keičiasi, tačiau kūno funkcijos didelių pokyčių nejaučia.

Pažengusi Alzheimerio ligos stadija

Ligai progresuojant į vėlyvąją stadiją, pradeda nykti galvos smegenų sritys, reguliuojančios pagrindinius organizmo procesus: judesių koordinaciją, šlapinimosi, tuštinimosi, net kvėpavimo valdymą. Šiuo laikotarpiu dažniausiai prireikia nuolatinės, intensyvios priežiūros – ši stadija gali trukti tiek kelias savaites, tiek kelerius metus.

Simptomai vėlyvoje ligos stadijoje

• Labai padidėjęs jautrumas įvairioms infekcijoms, pavyzdžiui, odos pažeidimams
• Didėjantys sunkumai vaikštant ir judant – ilgainiui žmogus tampa visiškai nejudrus
• Palaipsnis gebėjimo kalbėti praradimas
• Dažni įvairūs garsai: dejonės, niurzgėjimas, aimanos
• Maisto rijimo, valgymo sunkumai
• Kritimas svorio
• Nuolatinis šlapimo ir išmatų nelaikymas, reikalaujantis pagalbos bet kokiai higienai
• Daugiau laiko praleidžiama miegant
• Žmogus nebegali pats atsisėsti ar pakelti galvos
• Prarandamos veido išraiškos, net šypsena
• Gali pasireikšti traukuliai

Vėlyvosiose ligos stadijose dažna mirties priežastis – su sveikata susijusios komplikacijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar kvėpavimo sutrikimai. Tačiau ir pati Alzheimerio liga, progresuodama, sukelia procesus, kurie galų gale tampa mirtini – pacientas nebegali nei valgyti, nei kvėpuoti savarankiškai.

Kasdienė priežiūra ir pagalba

Prižiūrint žmogų, kuriam diagnozuota užleista Alzheimerio liga, reikia apgalvoti, ar galėsite užtikrinti saugią bei tinkamą pagalbą namuose. Kartais ne visos būtiniausios sąlygos įgyvendinamos be specializuotos slaugos ar pagalbos tarnybų.

Naudinga pasitelkti įvairių namų priežiūros, paliatyviosios pagalbos paslaugas – jos padeda aprūpinti reikiama įranga, skirti vaistus arba terapiją. Svarbu, kad rūpintis padėtų ne tik artimieji, bet ir specialistai.

• Pasidomėkite laikino atokvėpio paslaugomis – jos leidžia pagrindiniams globėjams pailsėti, pasirūpinti savimi.
• Kineziterapeutas išmokys saugiai perkelti ar pasukti sergantį asmenį, parodyti pratimų, kurie neleidžia sustingti raumenims ar atsirasti praguloms. Taip pat svarbu žinoti, kaip patiems išvengti traumų, keliant ar judinant ligonį. Gali prireikti specialios įrangos – perkėlimo diržo ar keltuvo.
• Maistą patiekite ramioje aplinkoje. Dažnai tinkamiausias pasirinkimas – ranka valgomi užkandžiai arba baltyminiai kokteiliai. Raginkite ligonį kuo ilgiau valgyti savarankiškai ir pasiūlykite gėrimų tarp valgymo kąsnių.
• Skatinkite gerti skysčius, ypač jei kyla ryjimo sunkumų – prireikus skysčiai gali būti tirštinami. Jei žmogus stipriai lieknėja, kreipkitės į gydytoją.
• Nustatykite šlapinimosi ir tuštinimosi grafiką. Prieš miegą ribokite skysčius, naudokite specialias sauskelnes ar paklotus.
• Naudokite specialius čiužinius bei pleišto formos pagalvėles, kad išvengtumėte pragulų. Padėtį lovoje keiskite kas dvi valandas.
• Reguliariai prižiūrėkite burnos ertmę: valykite dantis, dantenas, liežuvį. Nedelsdami pasirūpinkite bet kokiais įdrėskimais, o atsiradus gilesniems sužeidimams – kreipkitės į medikus. Būtinai apžiūrėkite bei gydykite pragulas.

Kasmet visi globėjai ir pats ligonis turėtų gauti gripo vakciną, o kas penkerius metus – vakciną nuo pneumokokinės infekcijos.

Emocinė parama ir gyvenimo kokybė

Svarbu teikti ir emocinę šilumą: švelniai paglostykite, kalbėkite raminančiu tonu. Padėkite ligoniui pajusti aplinką – grokite muziką, parodykite mėgstamą filmą, skaitykite garsiai, leiskite stebėti kraštovaizdį ar pasėdėti sode. Atminties žadinimas, bendravimas su kitais žmonėmis padeda išlaikyti ryšį su pasauliu ir pagerina gyvenimo kokybę bent trumpais momentais.