Ankstyvieji ŽIV požymiai ir simptomai

ŽIV infekcijos pradžioje daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų arba simptomai būna labai neryškūs. Dėl šios priežasties dalis užsikrėtusiųjų ilgą laiką nežino, kad turi virusą, kol pasireiškia aiškesni ligos požymiai.

Ankstyvi simptomai

Maždaug per pirmąsias dvi savaites po užsikrėtimo kai kurie žmonės gali pastebėti simptomus, panašius į peršalimo ar gripo požymius. Ši būsena vadinama ūmine retrovirusine infekcija. Tai pradinis laikotarpis, kai organizmo imuninis atsakas ypač stiprus.

Kokie simptomai pasireiškia?

• Karščiavimas
• Bendras silpnumas, nuovargis
• Galvos skausmas
• Paryškėję, skausmingi limfmazgiai
• Gerklės skausmas
• Raumenų ir sąnarių maudimas

Be tipinių simptomų, kai kuriems žmonėms atsiranda išbėrimas – rausvi ar raudoni spuogeliai, kurie dažniau stebimi kūno viršutinėje dalyje. Taip pat gali pasireikšti trumpalaikis pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.

Šie požymiai susiję su tuo, kad organizmas reaguoja į sparčiai plintantį virusą ir aktyvina uždegiminį atsaką. Ūminė infekcijos fazė dažniausiai trunka kelis mėnesius. Po to, kai imuninė sistema laikinai pristabdo viruso plitimą, infekcija pereina į lėtinę stadiją. Nors virusas ir toliau dauginasi, jo kiekis kraujyje dažnai nusistovi tam tikrame lygyje – susidaro vadinamas „virusinis nustatymo taškas“.

Diagnozavimo svarba

Pradinėje ŽIV infekcijos stadijoje simptomai dažnai būna panašūs į įprastą virusinę infekciją, todėl gali būti sunku atpažinti tikrąją priežastį. Dėl šios priežasties svarbu žinoti pagrindinius perdavimo būdus, atpažinti ankstyvuosius simptomus ir nedelsiant atlikti ŽIV testą, jei kyla įtarimų dėl užsikrėtimo.

Kaip nustatoma infekcija?

Įprasti ŽIV antikūnų testai ankstyvoje stadijoje ne visada gali parodyti teigiamą rezultatą. Tokiais atvejais rekomenduojama atlikti viruso kiekio (virusinės apkrovos) tyrimą. Jei žmogaus kraujyje nustatomas labai aukštas viruso kiekis (daugiau nei 100 000 kopijų/ml), galima įtarti naują infekciją, net jei antikūnų nėra arba jų kiekis neaiškus. Po tam tikro laiko tyrimas turėtų būti pakartotas, kad diagnozė būtų patvirtinta.

Pastaruoju metu paplito deriniai testai, galintys vienu metu aptikti ir antigenus, ir antikūnus. Šie metodai padeda tiksliai nustatyti ŽIV buvimą ankstyviausiose stadijose.

Kam būtina dažniau tikrintis?

Profilaktiniai ŽIV tyrimai rekomenduojami visiems 15–65 metų asmenims kaip reguliarios sveikatos patikros dalis. Padidėjusi rizika užsikrėsti būna tiems, kurie turi daugiau lytinių partnerių ar praktikuoja nesafer lytinius santykius; tokiems asmenims testai rekomenduojami bent kartą per metus. Kai kurioms žmonių grupėms, ypač vyrams, turintiems seksualinių santykių su vyrais, patariama tikrintis dar dažniau – kas 3–6 mėnesius.

Ankstyvos diagnostikos nauda

Laiku atpažinus ir diagnozavus ŽIV, galima gauti gydymą dar tada, kai imuninė sistema nėra stipriai pažeista. Anksti pradėtas antivirusinis gydymas ne tik padeda apsaugoti nuo sunkių ligos komplikacijų, bet ir ženkliai sumažina riziką perduoti virusą kitiems žmonėms. Tyrimai rodo, kad gydant nuo ŽIV pačioje ligos pradžioje galima ilgiau išsaugoti stiprią imuninę sistemą ir gerokai pailginti gyvenimo trukmę.

Delsti gydyti nerekomenduojama, nes vėliau pradėjus gydymą imuninė sistema jau gali būti smarkiai susilpnėjusi – tai padidina sunkių ligų ir netgi mirties riziką. Ankstyva diagnostika ir gydymas veiksmingai užkerta kelią viruso plitimui bei užtikrina geresnę kasdienę savijautą.