Kiaušidžių vėžys

Kiaušidžių vėžys – tai liga, kai navikas pradeda vystytis kiaušidės arba jos paviršiaus ląstelėse. Pradiniai simptomai dažnai būna silpni ir nepastebimi, todėl vėžys neretai spėja išplisti į kiaušintakius ar aplinkinius dubens organus dar iki nustatymo.

Kiaušidžių vėžio rūšys

Yra trys pagrindinės kiaušidžių vėžio formos:

• Epitelines karcinomos: Jos sudaro didžiąją dalį atvejų ir prasideda išorinėje kiaušidės dalyje esančiose ląstelėse.
• Stromos (lytinių virvelių) navikai: Šie sudaro apie 7 proc. atvejų ir vystosi iš ląstelių, gaminančių kiaušialąstes.
• Germinaliniai navikai: Tai itin reta vėžio forma, dažniausiai nustatoma jaunesnėms nei 30 metų moterims.

Dažniausi simptomai

Kiaušidžių vėžio pradžioje simptomai gali būti neryškūs ir lengvai sumaišomi su kitomis būklėmis. Ligai progresuojant, dažnesni tampa šie požymiai:

• Pilvo pūtimas
• Skausmas ar diskomfortas pilvo apačioje
• Greitai atsirandantis sotumo pojūtis arba apetito stoka
• Dažnas noras šlapintis

Kiti galimi požymiai yra virškinimo sutrikimai, pykinimas, dujų kaupimasis ar žarnyno veiklos pokyčiai (viduriavimas arba vidurių užkietėjimas), nuovargis bei neįprastas kraujavimas iš lytinių takų, ypač po menopauzės.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli kiaušidžių vėžio atsiradimo priežastis nežinoma. Pastebėta, kad rizika šiek tiek didėja vyresniame amžiuje – dažniausiai liga nustatoma moterims, perkopusioms 60 metus.

Riziką didinantys veiksniai:

• Artimųjų šeimos narių (mamos, sesers, močiutės) sirgimas kiaušidžių vėžiu
• Tam tikri genetiniai pakitimai (BRCA1, BRCA2, Lynch sindromas)
• Asmeninė krūties, gimdos ar storosios žarnos vėžio istorija
• Endometriozė
• Nėštumo nebuvimas ar nevaisingumo problemos

Net ir neturint ryškių rizikos veiksnių, liga gali išsivystyti – tačiau rizika, žinoma, nėra tolygi ligos išsivystymui.

Kaip nustatoma liga

Tyrimų eiga paprastai prasideda gydytojui surinkus išsamią ligos ir šeimos istoriją bei atlikus išorinį ir ginekologinį ištyrimą.

Diagnozuoti gali padėti šie tyrimai:

• Transvaginalinis echoskopinis tyrimas – naudojamos ultragarso bangos, kad vizualizuoti kiaušides
• Kiti vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), pozitronų emisijos tomografija (PET)
• Navikinio žymens CA-125 kraujo tyrimas, ypač naudingas epitelinių navikų nustatymui
• Kiti kraujo tyrimai (INHIBIN, HCG) – vertinant retesnius navikų tipus
• Laparoskopija – mažas pjūvis pilvo apačioje, per kurį specialus prietaisas leidžia apžiūrėti kiaušides ir paimti mėginį tyrimui

Nors Pap testas bei dubens apžiūra gali būti atliekami profilaktiškai, jie nėra tinkami kiaušidžių vėžiui nustatyti – tai dažniau taikoma gimdos kaklelio patologijos atvejais.

Kiaušidžių cista – dažnas ir dažniausiai nepavojingas darinys, kuris gali praeiti savaime. Tačiau vėžys susiformuoja, kai kiaušidės ląstelėse įvyksta DNR pokyčiai. Negydant, jis gali pažeisti ir kitus organus.

Kiaušidžių vėžio stadijos

• 1 stadija: Navikas aptinkamas tik vienoje arba abiejose kiaušidėse
• 2 stadija: Vėžys išplitęs po kitus dubens organus
• 3 stadija: Metastazės pilvo ertmėje
• 4 stadija: Vėžys išplitęs į tolimus kūno organus

Gydymo galimybės

Kiekvienas gydymo planas sudaromas individualiai pagal ligos stadiją ir bendrą moters sveikatos būklę. Dažniausiai taikomi šie gydymo metodai:

Chirurginis gydymas

• Kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimas (vienos arba abiejų)
• Gimdos ir gimdos kaklelio pašalinimas
• Pilvaplėvės ar limfmazgių biopsija
• Pažeistų organų (pvz., blužnies ar šlapimo pūslės) šalinimas

Pagrindinis tikslas – pašalinti kuo daugiau navikinio audinio.

Medikamentinis gydymas

Cheminė terapija taikoma siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles organizme ar užkirsti kelią atkryčiui. Gali būti paskiriama tabletėmis, lašinama į veną arba tiesiai į pilvo ertmę per specialų kateterį.

Kai kuriais atvejais skiriama spindulinė terapija – jonizuojančiais spinduliais naikinamos auglio ląstelės. Kartais šis gydymas yra taikomas vietiškai, į pilvo ertmę.

Taikinių bei hormonų terapija

• Kraujagyslių formavimąsi slopinantys vaistai (angiogenezės inhibitoriai)
• PARP inhibitoriai, skiriami kai nustatytos BRCA geno mutacijos
• NTRK inhibitoriai, kai ligos eiga agresyvi ir kitos terapijos neveiksmingos
• Hormonų slopinimo gydymas (pvz., GnRH agonistai ar aromatazės inhibitoriai) – dažniau taikomas stromos navikams

Dėl vaisingumo išsaugojimo

Kiaušidžių vėžio gydymas gali turėti įtakos vaisingumui, tačiau jei navikas aptinkamas ankstyvose stadijose, dažnai įmanoma išlaikyti galimybę ateityje pastoti. Pavyzdžiui, jei vėžys pažeidęs tik vieną kiaušidę, gali būti atliekama vaisingumą išsauganti operacija – paliekama kita kiaušidė, kiaušintakis ar gimda. Taip pat galima apsvarstyti kiaušialąsčių ar embrionų užšaldymą prieš gydymą.

Prieš pradedant gydymą labai svarbu aptarti planus dėl šeimos pagausinimo su savo gydytoju.

Ar galima išvengti kiaušidžių vėžio?

Patikimos priemonės visiškai apsisaugoti nuo kiaušidžių vėžio nėra. Kadangi dažnai liga nepasireiškia ankstyvais simptomais, profilaktinis tikrinimas nerekomenduojamas toms, kurių rizika nedidelė.

Norint sumažinti riziką, svarbu sveika gyvensena ir reguliarus savo sveikatos stebėjimas. Jei šeimoje pasitaikė kiaušidžių ar krūties vėžio atvejų, prasminga kreiptis pas genetinį konsultantą ar specialistą.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia apie 50 proc. Kuo anksčiau aptinkamas navikas, tuo didesnė tikimybė pasveikti: jei liga aptikta kol ji lokalizuota, prognozė paprastai geresnė.

• Lokalizuotas vėžys – daugiau nei 90 proc. išgyvenamumo rodiklis
• Regioninis plitimas – kiek daugiau nei 70 proc.
• Nutolęs vėžys – apie 30 proc.

Kiekvienas atvejis yra unikalus – prognozė priklauso nuo aptikimo stadijos, amžiaus, bendros sveikatos ir kitų individualių aplinkybių.

Emocinė parama ir pagalba

Susidūrus su kiaušidžių vėžio diagnoze, gyvenimas smarkiai pasikeičia. Svarbu ieškoti emocinės paramos, pasitarti su gydymo įstaigos specialistais, bendrauti su artimaisiais ar jungtis prie pagalbos grupių. Gydymo komanda gali pasiūlyti naudingos informacijos ir palaikymo resursus, padedančius lengviau tvarkytis su kasdieniais ir emociniais išbandymais.