Kas sukelia juostinę pūslelinę?

Juostinė pūslelinė — tai nemaloni liga, kuri išsivysto, kai vėl suaktyvėja vėjaraupių virusas, jokiu būdu nebegalintis pasišalinti iš mūsų organizmo po pirmosios infekcijos. Nors ši viruso aktyvacija vis dar nėra iki galo išaiškinta, mokslininkai pateikia kelias pagrindines hipotezes, kodėl taip nutinka.

Kas lemia juostinę pūslelinę

Susirgus vėjaraupiais, vėjaraupių-zoster virusas (VZV) ilgam apsistoja mūsų nerviniuose audiniuose ir gali išbūti čia be jokių požymių metų metus ar net dešimtmečius. Kada ir kodėl virusas „atsibunda“ ir vėl tampa aktyvus, dar aiškiai nesuprasta. Yra žinoma, kad šį procesą dažniausiai skatina dviejų tipų veiksniai: nusilpusi imuninė sistema ir stresas.

VZV priklauso virusų šeimai, kuri apima ir kitus herpes virusus, tokius kaip lytinių organų pūslelinė ar paprastosios lūpų pūslelės. Šiems virusams būdingi epizodiniai paūmėjimai — tačiau juostinė pūslelinė paprastai pasirodo tik vieną kartą gyvenime, nors kai kuriems asmenims gali kartotis.

Rizikos veiksniai

Didžiausia apsikrėtimo juostine pūsleline rizika kyla tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs. Tokiam imuniteto silpnėjimui įtakos gali turėti:

• Vyresnis amžius – su metais mūsų imuninė sistema natūraliai silpsta.
• Lėtinės ligos – pavyzdžiui, onkologinės ligos (ypač limfoma ar leukemija) ar cukrinis diabetas.
• Imunosupresiniai vaistai – chemoterapija ar sisteminiai steroidai, tokie kaip prednizolonas.
• Organų transplantacija – dėl būtinybės slopinti atmetimo reakciją.
• Imuninės sistemos sutrikimai, tokie kaip ŽIV infekcija.

Nors dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, visai jaunam žmogui ar vaikui su susilpnėjusiu imunitetu taip pat gali išsivystyti juostinė pūslelinė.

Kaip pasireiškia juostinė pūslelinė

Juostinės pūslelinės požymiai atsiranda tose nervinėse ląstelėse, kuriose virusas vėl suaktyvėja — dažniausiai tai periferinėje nervų sistemoje esančios jautriosios (sensorinės) nervų ląstelės. Jautriosios nervų sankaupos, vadinamosios ganglijos, dažniausiai apima kaklo, krūtinės ar juosmens nervų šaknis. Viruso aktyvacija galvos nervų srityje, ypač trišakyje nerve, dažnesnė nei kitur, o jei pažeistas akiai atsakingas nervas, kyla didelė akių pažeidimo rizika.

Simptomai dažniausiai lokalizuoti — pažeistų nervų srityje pasirodo išplitusios skausmingos pūslelės, išsidėsčiusios „juostos“ pavidalu, nepanašiai kaip vaikystėje būdavo su vėjaraupiais, kai bėrimas pasiskleidžia visame kūne.

Pagrindiniai simptomai

• Aštrus, deginantis ar veriantis skausmas
• Bėrimas ar pūslelės konkrečioje kūno vietoje
• Karščiavimas
• Drebulys
• Galvos skausmas
• Virškinimo sutrikimai

Kelias dienas prieš bėrimui atsirandant, gali pasireikšti dilgčiojimas, perštėjimas ar skausmingumas būsimo bėrimo vietoje. Didesnė komplikacija – poherpetinė neuralgija, kai stiprus perštėjimas ar deginantis skausmas išlieka net ir išnykus bėrimui.

Kaip apsisaugoti nuo juostinės pūslelinės

Efektyviausias būdas išvengti šios ligos – skiepai. Skiepai nuo juostinės pūslelinės yra rekomenduojami vyresniems nei 50 metų asmenims, o jų veiksmingumas siekia apie 90 procentų. Vakcina skiriama dviem dozėmis gydytojo kabinete ar vaistinėje.

Skiepytis verta, jei:

• Esate vyresnis nei 50 metų
• Persirgote vėjaraupiais, esate gavęs vėjaraupių vakciną ar buvote susirgęs juostine pūsleline
• Niekada neturėjote vėjaraupių
• Anksčiau buvote paskiepytas ankstesne juostinės pūslelinės vakcina
• Šiuo metu sergate juostine pūsleline arba turite kitą ligą su karščiavimu
• Patyrėte alerginę reakciją nuo vakcinos

Jei nesate persirgę vėjaraupiais ar neskiepyti nuo jų, reikėtų vengti kontaktų su sergančiais vėjaraupiais ar juostine pūsleline, nes virusas gali būti perduodamas. Nuo asmens, sergančio juostine pūsleline, galima užsikrėsti vėjaraupiais, jei imunitetas nesuformuotas, bet ne pačia juostine pūsleline.

Dažniausi klausimai

Ar juostinė pūslelinė yra užkrečiama?

Juostinės pūslelinės tiesiogiai nuo kito žmogaus „pasigauti“ negalima. Tačiau sergantis asmuo gali perduoti virusą žmogui, kuris nėra sirgęs vėjaraupiais ar nebuvo paskiepytas. Tuomet pasireikš vėjaraupių infekcija, o ne juostinė pūslelinė.

Ar galima susirgti juostine pūsleline, jei nesu turėjęs vėjaraupių?

Ne, juostinė pūslelinė neišsivystys, jei niekada neturėjote vėjaraupių ar nesate paskiepytas nuo jų, nes būtent šis virusas „miegantis“ išlieka organizme.

Kokie pirmieji ligos požymiai?

Pirmiausia gali būti juntamas niežulys, dilgčiojimas ar spaudžiantis skausmas vienoje kūno vietoje, o po kelių dienų toje vietoje pasirodo bėrimas.

Ar galima susirgti kelis kartus?

Nors juostinė pūslelinė dažniausiai sergama tik vieną kartą, pasitaiko ir pasikartojančių ligos atvejų. Būtent dėl to vakcina naudinga net ir tiems, kurie jau yra sirgę šia liga anksčiau.